Ką mums reiškia Pusiaužiemis? Eilinę dieną, nereikšmingą šventę ar labai svarbų mūsų kultūros simbolį? Protėviai sakydavo, kad šią dieną barsukas ar meška (kažkada ir Žemaitijoje jų daug būdavo…) atsibunda iš žiemos miego ir verčiasi ant kito šono. Tai būdavo pati geriausia žiemos trukmės prognozė. Kita vertus, Viduržiemis – tai gamtos virsmo į kitą simbolinę būseną pradžia. Šiandien meškų pas mus nebėra, o ir barsukas tik vienas kitas, greičiausiai, miškuose prie Dubysos. Tai apie žiemos trukmę ir eigą sprendžiam mes – žmonės.

Šventė Milašaičiuose prasidėjo nuo pasakos apie mešką ir barsuką, vėliau tris mizanscenas suvaidino artistai iš Lenkelių, muzikinius vokalinius ir instrumentinius kūrinius pirmą kartą atliko Milašaičių moterų ansamblis. Visiems dalyviams labai patiko tradicinės linksmosios rungtys, kurių pagrindinis prizas buvo sušokti liaudišką polką, vėliau ir polką su ragučiais. Renginį vainikavo 30-ies miško žvėrių (meškos, barsuko, lapės, kiškio, šerno, vilko, stirnos, elnio, briedžio ir t.t.) skleidžiamų garsų pamėgdžiojimas vienu metu. Įsivaizduokit, kokie garsai sklido salėje – to apibūdinti neįmanoma, reikia būtinai patiems dalyvauti ir pajusti tą bendrumo bei geranoriškumo dvasią. Salė buvo papuošta ypatingai šventiškai, o ant scenos mažame „ežerėlyje“ prie „apsnigto beržyno“ plaukiojo baltoji gulbė, pačių pagaminta iš popieriaus.

Milašaitiškiai džiaugiasi, kad įvairias šventes švęsti gali kartu su kaimynais iš Lenkelių, Verėduvos, Girkalnio ar Betygalos. Iki naujų linksmų susitikimų per Užgavėnes!

Jurgis Medinis