Norite pranešti naujieną?
gitana@krastietis.lt

Nemokama reklama


Facebook draugai

M. Danielė: “Medikamentinis nėštumo nutraukimas – dar viena juodoji rinka” (0)

2021-03-07 22:08 | Gitana Martinavičienė
LR Seimo narė Morgana Danielė

Artėjant Tarptautinei moterų solidarumo dienai, norėtųsi džiaugtis augančiomis moterų galimybėmis ir teisių apsauga moderniame pasaulyje. Deja, šią dieną tenka šnekėti ne apie tai, ką moterys turi ar pasiekė, o apie tai – ko mūsų šalis joms vis dar neužtikrina.

Nėštumo nutraukimas – nepatogi tema ir todėl su ja susiję sprendimai sprendimų priėmėjų ignoruojami. Kartais tai trunka neproporcingai ilgai.

Lietuvoje 30 metų nesureguliuojama medikamentinio nėštumo nutraukimo tvarka. Kitaip tariant, kai jau seniai išrasta tabletė, kuri nuo 2005 m. yra įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, Lietuvos moterims nėra užtikrinta galimybė naudotis mokslo pažangos laimėjimas – jos Lietuvoje vis dar gali rintis TIK chirurgiją.

Taigi, kuo medikamentinis nėštumo nutraukimas skiriasi nuo chirurginio? Chirurginio nėštumo nutraukimo metu embrionas išsiurbiamas iš gimdos ar narkozės metu gimda išgramdoma. Tuo tarpu medikamentinis nutraukimas savo požymiais, kaip pilvo maudimas ir ilgesnis menstruacinis kraujavimas, yra labai panašus į natūraliai įvykstantį persileidimą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja medikamentinį nėštumo nutraukimą kaip saugesnę alternatyvą. Šis metodas taip pat yra pigesnis nei chirurginis, nes nereikia specialių patalpų, įrankių bei medicinos darbuotojų personalo, taip pat, privatesnis – gali būti atliekamas ambulatoriškai, saugioje pacientės pasirinktoje aplinkoje.

Toks nėštumo nutraukimas yra atliekamas gydytojui skyrus du medikamentus. Vienas jų – mifepristonas, kuris yra registruotas ir legalus beveik visose Europos Sąjungos valstybėse, bei ne vienoje labiau ar mažiau turtingoje pasaulio valstybėje. Na, išskyrus Lietuvą.

Pasaulio sveikatos organizacijos šį preparatą yra įtraukusi į būtinųjų vaistų sąrašą, šis būdas dominuoja daugumoje išsivysčiusių šalių, pvz. Suomijoje naudojant medikamentus atliekama apie 95 proc. visų ankstyvų nėštumo nutraukimų, Anglijoje ir Velse – 73 proc.

O ką daryti Lietuvoje gyvenančiai moteriai, kuri renkasi nutraukti nenorimą nėštumą? Ši problema tapo ypač aktuali į Lietuvą atėjus pirmajai koronaviruso pandemijos bangai, kai buvo teikiamos tik būtinosios pagalbos paslaugos, o tuometinis Sveikatos apsaugos ministras džiaugėsi, kad tai bus gera proga moterims “persvarstyti” savo norą nutraukti nėštumą.

Tačiau nebūna taip, kad žmogus nerastų sprendimų – pandemijos metu suaktyvėjo ir taip jau nemaža medikamentų juodoji rinka. Mifepristono galima įsigyti internete, o iš šių desperatiškų moterų labai lengvai pelnosi perpardavėjai. Akivaizdu, kad naudojimasis tokios rinkos paslaugomis yra vargiai saugus ir legalus – nežinoma medikamentų kokybė, pardavėjas už tai niekaip neatsako, o pats vaistas yra vartojamas be mediko konsultacijos ir priežiūros. Jei medikamentas gabenamas iš užsienio, gabenimas užtrunka, o bet koks delsimas padidina komplikacijų riziką. Taip moterys yra priverstos naudoti mifepristoną “buitiškai”, tęsiant senųjų laikų savigydos “tradicijas”.

Reikia suprasti, kad vaisto registravimas nėra rekomendacija moterims nutraukti nėštumą. Tikrai ne. Tai yra raginimas Sveikatos apsaugos ministerijai užtikrinti moterims teisę naudotis mokslo pažangos laimėjimais ir išvengti bereikalingų chirurginių intervencijų. Valstybės tikslas šiuo atveju – apibrėžti taisykles gydytojams skirti, o moterims gauti medicinos paslaugą, labiausiai atitinkančią būklę ir indikacijas.

Na o pats nėštumo nutraukimo, medikamentinio ar chirurginio, poreikis ir toliau turi būti mažinamas, užtikrinant mokslu pagrįstą ir PSO rekomendacijas atitinkantį lytinį švietimą bei prieinamą kontracepciją.

Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės frakcijos atstovė spaudai

Griežtai draudžiama kraštietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, kopijuoti, dauginti, platinti ar kitaip atgaminti puslapio turinį be raštiško kraštietis.lt įkūrėjo sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti kraštietis.lt kaip pirminį informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią kraštietis.lt nuorodą.

Komentarai (0)

Komentarų nėra


Rašyti komentarą

Už komentarų turinį tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę lankytojai, todėl kraštietis.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę. Mes pasiliekame teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus.

* - būtina užpildyti.


Visos teisės saugomos Visos teisės saugomos

Visos teisės saugomos. © 2014-2021 kraštietis.lt

Kopijuoti, dauginti, platinti ar kitaip atgaminti puslapio turinį galima tik gavus raštišką kraštietis.lt sutikimą.

krastietis.lt - Raseinių naujienos vertinamos 5.0 balais iš 5 , remiantis 32 skaitovų vertinimais.