Norite pranešti naujieną?
gitana@krastietis.lt

Nemokama reklama


Reklama musu tinklapyje

Facebook draugai

Stiprybė beržo tošyje (0)

2018-05-29 11:34 | Gitana Martinavičienė

Dar visai neseniai Kalėdinėmis dovanomis stengėmės pradžiuginti savo artimus ir brangius mums žmones, ypač mūsų didžiausią turtą – vaikus. Vienos dovanos suteikė trumpalaikę laimę, kitos gal išlaikys savo vertę ilgai. Mūsų šeima jau daugiau nei 70 metų saugo ypatingą Kalėdinę dovaną, kuri yra stebuklas jau kelioms kartoms, ir kurios istorija – tai stiprybės, tikėjimo, meilės savo Tėvynei ir artimui istorija.

Tai mažutė knygelė, mokymosi vadovėlis – „elementorius“ – pagaminta rankomis iš beržo tošės, išrašyta ir išpiešta  vadinamuoju „cheminiu“ pieštuku tolimajame ir atšiauriame Sibire, Krasnojarsko krašte, mirties lageryje. Ji pagaminta 1943 m. žiemą, pačiame siaubingo karo įkarštyje, pačiomis baisiausiomis išgyvenimo sąlygomis. Bet ją pagamino ir savo dukrai Kalėdų proga padovanojo Tėtis. Ta maža, tuomet aštuonerių metų mergaitė, gavusi šią dovaną, yra mano mama, o ypatingas Žmogus, dovanos autorius, mano senelis.

Paimu tą mažutę knygelę į rankas, verčiu puslapį po puslapio, ir galvoju, kokia stipri turėjo būti žmogaus dvasia, kad tokiomis sąlygomis tikėtum, kad tavo vaikas dėlios raideles vieną prie kitos tardamas lietuviškus žodžius, kad visi kažkada vis tiek grįš į tą kraštą,  kur kalbama ta kalba, kad bus Ateitis.

Žmogus, turėjęs savyje tą didžiulę dvasią, tai ypatingo likimo asmenybė: knygnešys, gydytojas, trečias nepriklausomos tarpukario Lietuvos sveikatos ministras, tikras lietuvninkas Bronius Sipavičius.

Bronius Sipavičius (1923 – 1926), Sveikatos departamento direktorius

Padratvinio bajoras

Dabartiniame Raseinių rajone, Liolių apylinkėje kadaise buvo Padratvinio dvaras, pavadinimą gavęs nuo upelio, kurio pakrantėje įsikūrė – Dratva (prie Dratvos). Šį dvarą XVII a. ( 1639 m.) už 300 lenkų auksinių įsigijo Vilniaus universiteto filosofijos profesorius Sipavičius, kartu gaudamas bajoro titulą ir Sapiegų herbą. Jo sūnus Domininkas Sipavičius buvo Raseinių apskrities teisėjas, o vaikaitis Mečislovas – žymus 1863 m. sukilimo dalyvis, pasižymėjęs B. Dluskio sukilėlių būryje kautynėse su Rusų carine armija prie Papilės. Sukilimui pralaimėjus, Mečislovas Sipavičius pabėgo į Paryžių, iš kur grįžo į savo tėviškę tik po caro Aleksandro III amnestijos 1872 m.  Maištingą lietuvninko dvasią paveldėjo visi trys jo sūnūs. „Jei ne bajorai broliai Sipavičiai, kurie drumsčia liaudį, Raseinių apskrityje būtų ramu…“ rašė Raseinių apskrities viršininkas savo raporte Kauno gubernatoriui 1905 m. Vienas iš minimų brolių buvo būsimasis sveikatos ministras Bronius Sipavičius gimęs 1885 metais sausio 25 dieną.

Knygnešys Lietuvoje ir Kaukazo platybėse

Pradžios žinias vaikas gavo savo tėvo dvare, mokomas tėvo ir brolio. Pastebėjęs sūnaus imlumą žinioms, tėvas išleido Bronių į Šiaulių gimnaziją, kur taisyklingai lietuviškai kalbėti ir gramatikos pradmenų jaunuolius mokė Jonas Jablonskis.  Gimnaziją jis pabaigė 1904 m. Tais pačiais metais Bronius sėkmingai įstojo  į daugeliui gabių jaunuolių patrauklų Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigia 1916 metais, įgydamas gydytojo diplomą. Kaip ir dauguma šviesaus proto ir tautiškai aktyvių  jaunuolių lietuvių, studijuodamas aktyviai įsitraukia į veiklą prieš carinę valdžią: dalyvauja slaptoje lietuvių studentų draugijoje, rūpinasi lietuviškos spaudos platinimu. 1906 metais, grįžęs atostogų į tėviškę, išrėžia agitacinę kalbą po mišių prie Meškuičių bažnyčios, ragindamas neklausyt rusų caro pareigūnų, neparduoti atvykstantiems dragūnams maisto ir pašaro arkliams, reikalavo uždaryti vietinį degtinės monopolį. Žandarai areštavo Bronių Sipavičių ir nuteisė pusei metų kalėjimo. Pridėjus nuobaudas už atsišaukimų platinimą Raseiniuose, Kelmėje, Nemakščiuose, jam grėsė nemaža bausmė, bet jaunuolį išgelbėjo grafas Zubovas, sumokėjęs  10 tūkst. rublių užstatą. Bet lietuviškos spaudos platinimo veiklos Bronius nesustabdė. Už tai teko pusę metų pasėdėti Tilžės kalėjime, nes buvo sugautas su dviem maišais knygų, kurias buvo pasiruošęs gabenti į Lietuvą. Po to sekė dar keletas įkalinimų Šiaulių, Panevėžio ir Kauno kalėjimuose. Ir vis už tą patį – knygnešystės pomėgį. Bet užtai kokios draugijos – Panevėžio kalėjime sėdėjo vienoje kameroje su dailininku J. Vienožinskiu, o Kaune su būsimu Lietuvos banko direktoriumi J. Pakniu.

1914 metais, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir kaip karo gydytojas paskirtas į Kaukazo frontą, kuriame dirbo iki pat karo pabaigos, 1918 metų. Dirbdamas karo gydytoju, Bronius Sipavičius nenutraukė ir knygnešystės veiklos. 1917-1918 metais jis pradėjo lietuvinimo veiklą užsienio lietuvių bendruomenėse. Ypač aktyviai veikė tarp Batumio ir Trapezundo (dab. Turkijos Šiaurės Rytų zona besiribojanti su Gruzija) lietuvių. 1917 metų gruodžio 27-30 dienomis dalyvavo Kaukazo lietuvių organizacijų atstovų suvažiavime Tbilisyje, kuriame sekretoriavo. Paskutiniais karo metais, praleistais Kaukaze, Bronius Sipavičius užmezgė artimus ryšius su šiuose kraštuose gyvenusiais lietuviais ir atliko didžiulį darbą, gabenant jiems lietuvišką spaudą. Tai byloja ir asmeninė Broniaus Sipavičiaus korespondencija – kad ir mažytis gražus atvirukas, siųstas po daugelio metų Felikso Bachčiniano, kuriame parašyta: „Gerbiamas, Profesoriau, sveikinu Jus su Naujaisiais metais, linkiu daug sėkmės nelengvame darbe, puikios sveikatos ir kaukazietiško ilgaamžiškumo“.

Gydytojas Lietuvoje ir Sibiro Rešeti lageryje

1918 metais  spalio 10 dieną, B. Sipavičius grįžta į Lietuvą. Tuo metu kai kuriuose Lietuvos rajonuose siautėja dėmėtosios šiltinės epidemija  ir jaunas specialistas, pats persirgęs šia liga dar Kaukazo fronte, paskiriamas vadovauti kovai su šia baisia liga Jurbarke, vėliau tampa Raseinių apskrities gydytoju bei Obelių karantino viršininku.  Gydytojo darbas periferijoje ilgai netruko. 1923 metais sausio 1 dieną Bronius Sipavičius iškviečiamas prezidento ir paskiriamas sveikatos departamento direktoriumi, kurio pareigas ėjo iki 1926 metų sausio 10 dienos. Šiuo laikotarpiu B.Sipavičius pradeda ir akademinę veiklą: antraeilėse pareigose dirba Kauno universitete vyriausiuoju asistentu, nuo 1924 metų rugsėjo 1 dienos iki 1926 metų rugsėjo 1 dienos Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju, apsigina medicinos mokslų daktaro vardą ir tampa profesoriumi.

Broniaus Sipavičiaus vadovavimo sveikatos departamentui metu Lietuvoje buvo įsteigtos 8 naujos ligoninės. Tik jo pastangomis  Kaune buvo atidaryta Valstybinė vaikų ligoninė. Pagal jo parengtą įstatymo projektą, kuriam pritarė apskrities gydytojų suvažiavimas, Lietuvos Seime 1938 metų sausio 23 dieną buvo priimtas ir po to sėkmingai įgyvendintas įstatymas „Kaimo gyventojų sveikatos reikalams rūpintis įstatymas“, pagal kurį valsčių miesteliuose buvo įsteigti sveikatos punktai ir žymiai pagerėjo ir atpigo kaimo gyventojų sveikatos apsauga.

Baigęs eiti sveikatos departamento direktoriaus pareigas, B. Sipavičius ima verstis privačia gydytojo praktika, o nuo 1928 metų sausio 1 dienos jis paskiriamas Rokiškio apskrities gydytoju, kuriuo dirbo iki pat lemtingos 1941 metų birželio 14 dienos.

Tą šventinę birželio 13 d. gydytojas Bronius Sipavičius su šeima svečiavosi pas kaimynus, sveikino varduvininkus Antanus. Buvo linksma ir ramu. Atrodo belieka džiaugtis gyvenimo pilnatve: trys nuostabūs jau beveik suaugę sūnūs, „pagrandukė“ dievinama penkiametė dukrytė, mėgiamas darbas, žmonių pagarba… Ir tada į šią idilę įsiveržia svetimos šalies kareiviai, įsakymas per kelias minutes pasiimti būtiniausius daiktus ir sunkvežimis jau darda į Rokiškio geležinkelio stotį. Ten toliau gyvuliniai vagonai ir net nėra ko paklausti „už ką“. Gerai kad nors sūnums pavyko pasislėpti. Kelias dienas traukinys stovi stotyje ir vis pildomas ir pildomas naujai vežamais žmonėmis. Paskui diena kelionės iki Naujosios Vilnios, ir dar vienas siaubas – moterys ir vaikai atskiriami nuo vyrų, taip ilgiems 15 metų atsiskiriama nuo žmonos ir dukters ir nežinant, kas bus su jomis. Ir ilga ilga kelionė į nežinią, o pavymui jau ritasi baisus karas. Sibire Bronius Sipavičius buvo pasodintas į Krasnojarsko krašto lagerį Rešeti, kur paskirtas gydytoju. Lageryje buvo kalinami inteligentai iš Lietuvos, kurių gyvybes gydytojas ir gelbėjo. Knygoje „Ešelonų broliai“ ne vienoje vietoje labai pagarbiai minimas lagerio gydytojas. Šioje knygoje J. Jurkšaitis prisimena, kad „dr. Sipavičius aptarnavo tris nusilpusiųjų sekcijas“. Ir tokiomis sąlygomis gydytojas išliko ištikimas Hipokrato priesaikai, gelbėjo gyvybes, ir guodė mirštančius. O kiek tų akių užmerkta, kiek kančios sugerta.

Ir tokiomis sąlygomis ruošiama Kalėdinė dovana atskirtai ir kitame Sibiro krašte, Barnaulo srityje, varge augančiai dukrai – mažytis „elementorius“ ant beržo tošies. Tai tikėjimo, vilties ir stiprybės knygelė.

Po 15 metų tremties Bronius Sipavičius grįžo į Lietuvą. Jam nebuvo leista gyventi ir dirbti net arti didžiųjų miestų, bet svarbu – Tėvynėje, žmones gydyti galima ir periferijoje. Gydytoju dirbo Plungės ir Raseinių rajonuose. Savo dviejų sūnų taip ir nebepamatė, jie karui baigiantis pasitraukė į Vakarus.

Pragyvenęs du pasaulinius karus, tris santvarkas, Sibiro galgotą, bet niekad nepakeitęs meilės Tėvynei ir žmonėms Bronius Sipavičius mirė 1972 metais vasario 18 dieną.

Gydytojas Bronius Sipavičius buvo ne tik kaukazietiškai energingas gydytojas, aktyvus lietuvybės skatintojas, bet ir įvairios visuomeninės veiklos dalyvis. Jis buvo renkamas į Lietuvos Šaulių sąjungos ir Verslininkų sąjungos centro valdybas, nuolatos skaitė paskaitas sveikatinimo temomis Lietuvos miesteliuose, kaimuose ir mokyklose. Už visą veiklą ši asmenybė buvo apdovanota Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Gedimino ir Šaulių sąjungos ordinais.

Ir pats didžiausias šių Jubiliejinių Lietuvos metų stebuklas mūsų šeimai buvo tolimojoje Brazilijoje po tiek nežinios metų atsiradusi vyriausiojo Broniaus Sipavičiaus sūnaus Kęstučio anūkė. Rudenį ji atskrenda į Lietuvą, į savo protėvių žemę. Jos senelio istorija, kurią ji mums papasakojo, tai dar viena istorija žmogaus, kūrusio Lietuvos istoriją tarpukaryje. Bet apie tai – kitame pasakojime.

Violeta Pikelienė

Griežtai draudžiama kraštietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, kopijuoti, dauginti, platinti ar kitaip atgaminti puslapio turinį be raštiško kraštietis.lt įkūrėjo sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti kraštietis.lt kaip pirminį informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią kraštietis.lt nuorodą.

Komentarai (0)

Komentarų nėra


Rašyti komentarą

Už komentarų turinį tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę lankytojai, todėl kraštietis.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę. Mes pasiliekame teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus.

* - būtina užpildyti.


Visos teisės saugomos Visos teisės saugomos

Visos teisės saugomos. © 2014-2018 kraštietis.lt

Kopijuoti, dauginti, platinti ar kitaip atgaminti puslapio turinį galima tik gavus raštišką kraštietis.lt įkūrėjo sutikimą.

krastietis.lt - Raseinių naujienos vertinamos 5.0 balais iš 5 , remiantis 28 skaitovų vertinimais.