Praėjo daugiau nei trys metai, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tačiau pastebima, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas ne visada nutraukia smurtinius veiksmus. Deja, bet tenka konstatuoti, kad daugėja atvejų, kada už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai. Todėl Šiaulių apskrities policijos vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas nori priminti apie šią mūsų rajone kol kas dar aktualią ir skaudžią problemą.

Daugiausiai smurto atvejų užfiksuojama tarp sutuoktinių ir sugyventinių. Rečiau pasitaiko suaugusių vaikų smurto atvejai prieš savo pagyvenusius tėvus, tėvų smurtas prieš vaikus. Retesni smurto atvejai tarp brolių, seserų, svainių, kitų artimų giminaičių. Didžiąją dalį nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų sudaro moterys, o tuo tarpu didžiąją dalį smurtautojų sudaro vyrai. Per aštuonis šių metų mėnesius smurtavo 173 vyrai ir 6 moterys. Analizuojant smurtautojų amžių pastebima, kad dažniausiai tai 30 – 45 metų asmenys, apie penktąją dalį sudaro smurtautojai, kuriems iki 30 metų ir mažesnė nei dešimtoji dalis smurtautojų, kuriems jau per 60 metų. Taip pat reikia pažymėti, kad nesikeičia tendencijos dėl alkoholio vartojimo įtakos smurtiniam elgesiui, dažniausi atvejai, kai smurtautojai būna neblaivūs, ne reti atvejai, kai būna neblaivūs ir smurtautojas, ir auka.

Nuo metų pradžios per aštuonis šių metų mėnesius Šiaulių apskrities policijos vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate užregistruotas 191 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Remiantis jais pradėtas 182 ikiteisminiai tyrimai. Iš jų 157 pradėta dėl veiksmų, numatytų LR BK 140 straipsnyje (Fizinio skausmo sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas), pagal LR BK 145 straipsnį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) – 25.

Svarbu tai, kad į kiekvieną pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje yra labai operatyviai reaguojama. Policijos pareigūnai smurtautoją pristato į areštinę, jam uždraudžiama artintis prie nukentėjusiojo ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai tokias bylas išnagrinėja pakankamai greitai. Trumpiausia ikiteisminio tyrimo trukmė vos dvi paros, o dažniausiai,vykdant tyrimą pagreitinto proceso tvarka, 14 dienų, tokių bylų ištyrimas siekia 98,9 procento. Smurtautojui lazda netrunka atsisukti ir trinktelėti antru galu.
Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai iš savo darbo praktikos turi tokių atvejų, kai moterys išsikviečia policijos pareigūnus, nes vyras prieš jas smurtauja. Tačiau vėliau, norėdamos apsaugoti agresyvųjį gyvenimo draugą ar teisėtą vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės, pradeda meluoti, kad jų niekas nemušė ir nori atsiimti pareiškimą. Tačiau LR BK 235 ir 236 straipsnių 1 dalyse yra numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingus parodymus apklausiant kaip liudytoją. Nukentėjusiosios, gailėdamos skriaudėjo prisiima sau kaltę, kad melavo ir tuomet jau jų atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų. Paradoksalu, bet toks pasiaukojantis elgesys tik dar labiau skatina smurtautoją, kuriam atsakomybė už savo veiksmus svetimas jausmas, juo labiau, kad yra kas tą atsakomybę iš jų perima.

Asmenims, kurie linkę smurtauti, būtų pravartu susimąstyti apie smurto pasekmes savo pačių gyvenimui, artimiausiai aplinkai, o ypač vaikams, kurie patiria didžiausią žalą. Išmoktas agresyvaus, nepagarbaus elgesio modelis turi tendenciją kartotis jų užaugusių vaikų sukurtose šeimose. Taip užsukamas paveldimas smurto ratas, kuris žaloja šeimą, o neretai išplinta į tolimesnę viešąją aplinką: gatvę, mokyklas ir kitur.

Atsakomybė už savo veiksmus, pagarba sau ir šalia esantiems, leistų išvengti baudžiamosios atsakomybės, apie kurią rašome šiame straipsnyje. Ugdykimės šias savybes savyje, nes patys esame savo ir žmonių, arčiausiai mūsų esančių, laimės ar nelaimės kalviai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato informacija