Ariogalos gyventojai puikiai prisimena, kad daugiau kaip prieš 40 metų ir suaugusieji, ir vaikai tiesiog brisdavo per Taurupio upelį, kuris polaidžio metu arba po lietaus taip ištvindavo, jog reikėdavo ilgaaulių ir rąstigalių, permestų nuo vieno kranto iki kito. Vėliau vietos valdžios ir geradarių žmonių dėka buvo suręstas medinis tiltelis, ant kurio buvo drąsiau atsistojus ne tik pereiti iš vienos gatvės į kitą, bet ir pasigrožėti nuostabiais upelio šlaitais pavasarį žydint ievoms ar rudenį šiurenant nukritusiems medžių lapams. Bėgant metams tiltelis, kuris daugelį metų džiugino gyventojus, paseno, todėl ir vėl pradėta mąstyti, kaip šį tiltelį „atjauninti“, nes senasis jau tapo nebesaugus ir nebeatliko savo funkcijų. Norėta, kad Taurupio upelis ir pasenęs tiltas per jį neatskirtų vietos gyventojų.

Taurupio gyventojai, lankydamiesi Seime pas Seimo narį Edmundą Jonylą, išsakė savo bėdą ir išgirdo lauktą žinią, kad jis būtinai padės, kad paragins vietos valdžią ne remontuoti senąjį, bet statyti naują tiltą. Tolimesnius derinimus gyventojai patikėjo Vytautui Sadauskiui, kuris ir pats buvo pasiruošęs prisidėti, kad tik tas tiltas atsirastų.

Tarpininkaujant LR Seimo nariui Edmundui Jonylai, savivaldybės Tarybos nariams Dianai Kaupaitienei ir Jonui Vazgiui, Ariogalos seniūnui Juozui Labanauskui, šias metais iš medžio ir metalo konstrukcijų per Taurupio upelį buvo pastatytas grakštus, šiuolaikinį stilių atitinkantis naujas tiltas.

Prie šio tilto, jungiančio ne tik upelio krantus, bet Laukų, Šaltinio gatvių ir visų ariogališkių širdis, daug šiltų žodžių visiems, prisidėjusiems prie šio naujo statinio, išsakė Taurupio gyventojos Zita Aksomaitytė, Marytė Karosienė, Jagvyga Rašienė ir kiti. Dėkojo konkursą laimėjusiam ir puikiai darbus atlikusiam Sigitui Džiaugiui.

Tegul šis tiltas mena visokius laikus, tegul jis byloja, kad valdžios atstovams taip pat rūpi ir eiliniai žmonės.

Stanislava Neverdauskienė