Nors oficiali darbo pradžia, kaip ir daugeliui, – 8.00, darbo dieną jis pradeda kur kas anksčiau. Jau 6 valandą ryto ratuotas žvalgosi po Raseinius: apvažiuoja gatves, apžiūri, ar viskas mieste savo vietose, ar per naktį nieko nenutiko. 7 valandą jis jau – pas komunalininkus, kur aptaria naujos dienos darbus, praneša apie pernakt nutikusias negandas: tai gamtos stichijos besiautėdamos žalos pridarė, tai šiukšlės ne vietoje išverstos, tai koks vėlyvas praeivis per stipriai į gėlių lovelį atsitrenkė… Maža kas mieste nutinka per naktį… O nuo 8 valandos – jis jau savo kabinete, kur netyla gyventojų skambučiai, neužsidaro varstomos durys, neretai tenka lėkti spręsti kaimynų ginčą.

Tai – raseiniškių rūpintojėlio, Raseinių miesto seniūnijos seniūno Jono Elzbergo, kasdienybė. Šį rudenį jis pasitiko gražią 65-erių metų sukaktį. „Anoks čia jubiliejus, – numoja ranka daugiau nei dešimtmetį miesto seniūno pareigas einantis J. Elzbergas ir atskleidžia, kad nusiteikęs ir toliau darbuotis bei noriai pasakoja apie kasdienius darbo rūpesčius, dalijasi patirtimi, prisiminimais, ateities vizijomis.

Platus darbų spektras
Seniūnas neslepia, kad daug laiko ir dėmesio tenka skirta gyventojams: išklausyti jų prašymus ir skundus, išgirsti pagalbos šauksmą. Darbų spektras labai platus, pradedant įvairiausiomis pažymomis ir notarinius veiksmus patvirtinančiais dokumentais, kurių per metus gyventojams išduodama apie 6000, baigiant komisijų posėdžiais, pašalpų skyrimo svarstymais, viešųjų ir visuomenei naudingų darbų koordinavimu, darbu su seniūnaičiais, kurių seniūnijoje visos dvi dešimtys. O kur dar kasdieniai einamieji reikalai – visi gyvenimiški, buitiniai konfliktai, ūkiniai rūpesčiai. Tenka triūsti išsijuosus, nes darbuotojų miesto seniūnijoje – tik trys: seniūnas, pavaduotoja ir socialinė darbuotoja.

Skundų pobūdis keičiasi
Viena iš seniūno kasdienybės realijų – gyventojų skundai. Seniūnas, kaip koks psichologas, turi visus išklausyti, patarti, kiekvienu atveju ieškoti ir rasti išeitį. Neslepia, kad kartais konfliktinių situacijų sprendimai užsitęsia metų metus. Didelę darbo patirtį turintis J. Elzbergas visgi pasidžiaugia, kad skundų mažėja. Daugiausia nepasitenkinimo ir nesutarimų, dėl kurių atskuba pasiguosti seniūnui, tai nesutarimai tarp kaimynų. Daugiausia konfliktų kyla, kai viename name gyvena du šeimininkai. Seniūnas pataria: prieš pirkdamas dalį namo, žmogus turėtų gerai pagalvoti, ar jis galės pakęsti šalia gyvenantįjį, dalintis su juo kiemu, drauge spręsti iškylančias buitines problemas… Paklaustas apie beprasmiškiausią, didžiausią nuostabą sukėlusį kaimynų konfliktą, seniūnas nedvejodamas atsako: „Keisčiausia, kai kaimynai dešimtmečiais ginčijasi dėl 5-10 cm sklypo ribos, kol galiausiai, taip ir nesusitarę, numiršta.“ Kokios dažniausios šiandienos skundų temos? Tai – palaidi arba skalijantys šunys, triukšmas kaimyno bute, per arti sklypo ribos laikomi šiukšlių konteineriai, želdiniai, sklypo ribos. J. Elzbergas prisimena, kad prieš keliolika metų tokių skundų rečiau pasitaikydavo. Bėgant metams keičiasi žmonių gyvenimo būdas, keičiasi ir skundų pobūdis. Anksčiau daugiausia skundų būdavo dėl žemės: dažnas laikydavo gyvulių, augindavo bulvių, tad ir pievos, ir dirbamos žemės trūkdavo – žmonės pešdavosi dėl lysvės, kovodavo dėl kiekvieno žemės sprindžio. Dabar, anot seniūno, žemės net per daug – niekas nenori jos dirbti. Aišku, ir anksčiau skundų dėl kaimynų pasitaikydavo, tačiau anuomet žmonės skųsdavo kaimynus dėl palaidų vištų, ne vietoje pririštų karvių, arklių, dėl po langais sukrauto mėšlo.

„Gal žmonės dabar mažiau tarpusavyje bendrauja, nebenori geranoriškai kalbėtis, tartis, vienas nuo kito labiau nutolę, susvetimėję…“ – pasvarsto seniūnas. Jo nuomone, žmonės turėtų tapti draugiškesni, nekenkti vienas kitam, suprasti ir gerbti ne tik savo, bet ir kaimyno interesus, deja, to šiuolaikinėje visuomenėje neretai pasigendama…

Mūšio laukas – kapinės
Dar viena priežastis su skundu lėkti pas seniūną – tai kapinės. Pasak seniūno, anksčiau nesutarimų dėl kapų retai pasitaikydavo. Dabar net artimieji, tvarkydami šeimos kapavietę, tarpusavio ginčių patys nebesivargina spręsti – į seniūną kreipiasi. Nesutaria, kuris iš artimųjų turėtų kapą prižiūrėti, kivirčijasi, kuris daugiau, o kuris – mažiau lėšų investavo, varžosi, kuriam pirmumo teisė atgulti į šeimos kapavietę… O ką jau bekalbėti apie gretimus kapus – skundžiama, kad kaimynas per daug atsimatavo, per siaurą praėjimą paliko, per arti paminklą pastatė, ne vietoje medį pasodino, kapą žolėmis apleido ir pan. Seniūno nuomone, nesantaikos ugnį pakursto ir tai, jog dabartinių kapinių plotai eina į pabaigą, žmonės nerimauja, kad jiems nebeužteks čia žemės lopinėlio… Bėda ir su tais, kurie išvykę į užsienį ir artimųjų kapo nebeprižiūri. Tačiau vis dažniau pasitaiko žmonių, kurie atsisako artimųjų kapavietės, tad seniūnija tą lopinėlį gali skirti kitiems. Dalį šių rūpesčių padės išspręsti netrukus pradėsiantis veikti kolumbariumas.

Gyventojų iniciatyva
Nepaisant visų rūpesčių, skundų ir konfliktų naštos, seniūnas J. Elzbergas sako, kad kiekvieni metai atneša kažką reikšmingo ir svarbaus – miestas kasmet pastebimai gražėja ir keičiasi. Seniūnas pasidžiaugia, kad kai kurių gatvių, pvz., Gedimino g., Bagdoniškės g., gyventojai ne tik savo kiemus gražina, bet ir už sklypo ribų aplinką sutvarko – ir nušienauja, ir gėlyčių pasodina. Deja, yra ir tokių, kurie už savo tvoros jokios žolytės nenuras – reikalauja, kad komunalininkai atvyktų ir viską sutvarkytų. Pagiriamojo žodžio nusipelno ir kai kurių daugiabučių gyventojai, kurie greta namo įrengia ir prižiūri gėlynus, tačiau dažniausiai tai – kelių iniciatyvių žmonių darbas. Skaudu, kai kažkas iš daugiabučio gyventojų pluša gražindamas aplinką, o kaimynas su skeptiška šypsenėle mesteli: „Jei kvailas esi, neturi ką veikti, tai ir dirbk…“ Nejau gražioje aplinkoje ne kiekvienam malonu? Seniūnui itin smagu, kai žmonės patys rodo iniciatyvą ir aiškiai išsako, ko jie norėtų. Antai Čiurlionio g. gyventojai pageidavo, kad greta jūsų kvartalo plytinčioje laukymėje atsirastų parkas. Seniūnas su džiaugsmu pritarė tokiai idėjai ir dabar jau stiebiasi užsodinti medeliai, patys gyventojai šienauja ir puoselėja parką.

Sąmoningumas auga
J. Elzbergas įsitikinęs, kad gyventojų sąmoningumas auga. Ne taip seniai kai kuriose miesto teritorijose buvo uždrausta rūkyti. Dabar retai kada tenka pamatyti draudžiamose zonose – Maironio parke, Nepriklausomybės skverelyje, Žemaičio aikštėje – dūmą betraukiančius žmones. O jei tokių ir pasitaiko, patys gyventojai rūkalius sudrausmina. Anot seniūno, tai žymiai veiksmingiau, nei pareigūno įspėjimas. Žmogus ne tiek gresiančios baudos baiminasi, kiek pats pradeda suprasti, kad jo veikla nemaloni kitiems, trukdo aplinkiniams ilsėtis, ir, eilinio praeivio įspėtas, antrąkart jau cigaretės nebeužsidegs.

Žinoma, pasitaiko ir piktavalių, kurie niokoja aplinką, nepaiso nustatytų elgesio normų. Antai Prabaudos pušyno teritoriją nuolat išvagoja keturračiai, vis nukenčia informacinis stendas. Tačiau seniūnas viliasi, kad su laiku žmonės taps sąmoningesni ir, pastebėję, kad teritorija prižiūrima, tvarkoma, liausis elgtis barbariškai. Kaip pavyzdį jis pateikia jau kelerius metus miestą puošiančias gėlynų kompozicijas: pirmaisiais metais daug kam paniždavo rankos gėlytę išrauti, lovelį nuversti… Dabar situacija žymiai geresnė: žmonės įprato prie gražios aplinkos ir niekam nebekyla mintis niokoti miesto puošmeną. Seniūno nuomone, panašiai ateityje nutiks ir su Prabauda: žmonės įvertins turintys gražų gamtos kampelį, kuriame malonu pasivaikščioti, pailsėti. O koks poilsis, jei aplink netvarka? Seniūno nuomone, 30 ha užimanti Prabaudos teritorija turėtų tapti pagrindine raseiniškių poilsio vieta, tačiau reikia iš pagrindų sutvarkyti paplūdimį, pušyną su piliakalniu, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Dar šiemet bus pastatyta naujų lauko baldų.

Miestas tik gražės
Seniūnas prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų miestas gerokai pakeis savo veidą. Raseiniai ypač pagražės, kai bus suremontuota pagrindinė, miesto įvaizdį kurianti Vilniaus gatvė, sutvarkytas Nepriklausomybės skverelis, Prabaudos teritorija, Ateities g. kvartalo poilsio zona, kur prie bažnyčios tvenkinuko jau pastatyta 10 suolelių ir veikia fontanas. Tai, seniūno nuomone, prioritetinės sritys, ir darbų reikėtų griebtis artimiausiu metu.
Ateityje sodų bendrijos „Dubysa“ ir „Raizgupis“ taps gyvenamaisiais kvartalais, nes jau šiandien ten nuolat gyvena per 150 žmonių, o dabar net vandentvarkos darbai pradėti, tad gyventojams aplinka taps dar geriau pritaikyta įsikurti.

Seniūno akis viską pastebi, ir jis gali įvardinti aibes darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad mūsų miestas taptų patrauklesnis gyventojams. Per Jaunimo gatvės skverą reikėtų atnaujinti pėsčiųjų taką gimnazijos link, kad moksleiviams būtų patogiau ir saugiau ją pasiekti. Pačiame įkarštyje globos namų statybos, tad reikės sutvarkyti greta esantį pušynėlį – įrengti žaidimo aikštelių, pastatyti suoliukų. Daugiau gyvenamųjų namų rasis ir naujajame Kalnų (Liuteronų) kvartale, todėl ateityje galvojama ten įrengti parkelį. Prie „Liepaitės“ darželio esančiame sename sode taip pat planuojama įrengti poilsio zoną gyventojams – jau ir planas yra paruoštas. Reikia ir specialių zonų šuniukams vedžioti, ir erdvesnės automobilių stovėjimo aikštelės prie ligoninės, o žvelgiant į tolimesnę ateitį, palei Vilkupio upelį turės atsirasti pėsčiųjų ir dviračių takai į naująsias miesto kapines, atnaujinimo laukia ir visas vienuolyno kompleksas… Seniūnas galėtų vardinti ir vardinti, ko dar reikėtų mūsų miestui, tačiau pabrėžia, kad gražių vizijų įgyvendinimui neretai koją pakiša lėšų stygius. „Visada reikia stengtis pateisinti gyventojų lūkesčius, bet nepamatuotų pažadų neverta švaistyti – privalu atsižvelgti į realias finansines galimybes, kad gyventojai netaptų nuvilti“, – su optimizmu, tačiau realiai į miesto ateitį žvelgia miesto seniūnijos seniūnas J. Elzbergas.

Mūsų Raseinių informacija