Negalime nereaguoti, rašo Šiaulių apskrities policijos pareigūnai, į laikraščio „Alio, Raseiniai“ publikacijoje „Siautėja Sujainių šutvė“ išsakytą gyventojų nuomonę, kad pareigūnai nesugeba pažaboti visiems žinomo ir nusikaltimus darančio nepilnamečio ir su juo siautėjančios šutvės. Supratome, kad žmonės nelabai susipažinę su  policijos ir kitų teisėsaugos institucijų kompetencija, todėl norime kai ką paaiškinti.

Jeigu gyventojas ar žiniasklaidos priemonė gali sau leisti viešai pasakyti savo nuomonę ir be įrodymų nulinčiuoti asmenį ar pareigūną, tai policijos pareigūnas linčo principu dirbti negali. Jis įpareigotas viešąją tvarką užtikrinti ir nusikaltimus tirti tik teisinėmis priemonėmis, rinkdamas įrodymus, kuriuos vėliau vertina teismas.

A. Dambrausko rašinyje „Siautėja Sujainių šutvė“ pavardės neminėti prašęs Slabadoje gyvenantis vyras apie vieną nusikaltimais įtariamą asmenį dėstė: „keista, kad policija nesugeba sutvarkyti nepilnamečio ir jo draugų. Išrašytų jam slapčia strėlių, tai taptų šilkiniai. Jie juk kitos kalbos nesupranta“.

Kažin, kaip reaguotų tas pats vyras, jei policija strėlių išrašytų jo kokių nors eibių prikrėtusiai atžalai? Tada tikrai pasigirstų kaltinimai dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo.

Tiriant nusikaltimus, policijos pareigūnų veiksmus reglamentuoja Baudžiamo proceso kodeksas ir kiti įstatymai. Policijos pareigūnui išeiti už jų ribų nevalia, nes tada jis pats taps įstatymo pažeidėju. Nei „išrašyti strėlių“, nei įgrūsti neribotam laikui įtariamojo į belangę jis negali. Jis privalo veikti įstatymu reglamentuotos policijos pareigūno kompetencijos ribose.   Nors nusikaltimą tiria policijos pareigūnas, tačiau jo tyrimui vadovauja prokuroras, ir tik jo kompetencija yra sprendimas dėl įtariamojo suėmimo, kuriam pritarti dar turi ir teisėjas. Taigi žmogaus izoliavimas nuo visuomenės yra procesas, kurį nulemia prokuroro ir teisėjo sprendimai. Policijos pareigūnas sulaikyti įtariamąjį turi teisę tik dviem paroms. Taigi Ariogaloje jaunieji nusikaltėliai buvo suimti tada, kai dėl to apsisprendė prokurorai, o ne dėl to, kad situacija susidomėjo Policijos departamento vadovai. Gi Sujainiuose gyvenančiam F. K. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tokia kardomoji priemonė skirta todėl, kad  nepilnametis nėra anksčiau teistas, kaip teigiama rašinyje, jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Vaikinui pareikštas įtarimas dėl A. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to jis pareigūnų turėjo būti apklaustas, tad stebėtis, iš kur F. K. sužinojo apie A. B. pareiškimą policijai lyg ir nėra pagrindo.

Nereikėtų klaidinti gyventojų ir dėl apylinkės inspektoriaus darbo Sujainiuose. Publikacijoje rašoma, jog įtariamojo terorizuojamas A. B. keletą kartų ėjo pas Sujainiuose dirbantį policininką, bet nepavykdavo jo rasti. Sujainiuose dirbančio policijos pareigūno nėra. Yra tik Sujainius aptarnaujantis ir čia gyvenančių žmonių problemas sprendžiantis apylinkės inspektorius Mantas Karpauskas, kurio darbo vieta yra Raseinių policijos komisariatas, o Sujainiuose, seniūnijoje, jis gyventojus priima tik trečiadieniais nuo 10 iki 12 val. Kadangi vaikinas jo ieškojo kitomis dienomis, tad ir nerado, o atėjęs priėmimo dieną pareigūną jis rado, buvo išklausytas ir nuvežtas į Raseinių policijos komisariatą pas tyrėją, tiriantį jo bylą. Išklausęs jo, tyrėjas įtariamajam F. K. inkriminavo dar vieną nusikalstamą veiką – dėl poveikio nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis A. B. apie jį terorizuojantį nepilnametį policijai pranešti galėjo daug paprastesniu būdu – surinkti bendrojo pagalbos telefono numerį ir atvykę policijos pareigūnai būtų išklausę jo problemų bei paėmę jo pareiškimą.

Dėl kovo 25 d. Sujainių bendruomenės slaugytojos sumušimo ir jos vyro apspjaudymo įtarimas yra pareikštas 36 metų Blinstrubiškių kaimo gyventojui A. D. Kovo 27 d. jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas, apklaustas, jam pareikštas įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Po dviejų parų vyras buvo paleistas, paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kardomosios priemonės paskyrimą irgi reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. D. paskirtas, remiantis šiais kriterijais: A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra duomenų, jog būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys procesui ar kliudys nustatyti tiesą byloje.