Šiais metais minime I-ojo pasaulinio karo Dubysos mūšių 100 metų sukaktį. Kai kurie istorikai mūšį ties Šiauliais (Szawlie kampf) 1915-aisiais tapatina su Dubysos mūšiu (Dubissa kampf), kuris iš esmės vyko prie Dubysos upės Raseinių krašte. Istoriniuose šaltiniuose Dubysos mūšis skirstomas į 3 etapus (pagal istoriko G. Kulikausko surinktus duomenis) pagal kovų datas:

• balandžio 26 d. – gegužės 06d. (Raseiniai pirmą kartą vokiečių buvo užimti balandžio 27 d., Šiauliai – balandžio 30 d.);
• gegužės 07 d. – liepos 13 d.;
• liepos 14 – 25 d.d. (Panevėžys buvo užimtas liepos 29 d.).

Mūšiai, vykę ties Lyduvėnais yra be galo svarbūs dėl prieigos prie geležinkelio. Mes gi domėjomis nuožmiomis kovomis, kurias nusprendėme pavadinti Dubysos mūšiais, prie mūsų upės ties Žemygala, Tarosais, Betygala, Burbiškiais, Kymantais, Ugioniais. Tad kuriose vietovėse vyko didžiausi kariaujančių šalių (iš vienos pusės vokiečių I-osios Nemuno armijos, vadovaujamos Otto von Below, ir rusų V-osios armijos, kuriai vadovavo Pavel Pleve)? Istorikų nuomonės šiuo klausimu nėra vienareikšmės, nes jie naudojasi skirtingais šaltiniais. Mes manome, kad ten, kur žuvo daugiausia karių, kur yra didžiausios karių kapinės, ten ir buvo didžiausi mūšiai. Taigi, galime daryti prielaidą, kad Milašaičių – Betygalos apylinkėse ir virė nuožmiausios kovos, ką patvirtina istoriniai šaltiniai ir faktiniai duomenys – Milašaičiuose yra vienos didžiausių I-ojo pasaulinio karo aukų kapinių. Minėtų apylinkių kontrolė 1915-aisiais net keletą kartų (jeigu ne keliolika?) pereidavo tai vienon, tai kiton pusėn.

Rugsėjo 26-ąją Milašaičių gyventojai ir svečiai rinkosi į Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos medinę bažnytėlę, kur vyko Šv. Mišios už karius paaukojusius gyvybes I-ajame pasauliniame kare, o ypatingai Dubysos mūšių, vykusių mūsų apylinkėse (Milašaičiuose, Žemygaloje, Tarosuose, Kejėnuose), metu. Vėliau renginio dalyviai darnia eisena ir nešini vėliavomis (Lietuvos Respublikos Trispalve, labdaringos organizacijos „Caritas“ ir kaimų bendruomenės „Milašaičių Dubysa“) nuėjo iki I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinių, kur katalikų Girkalnio ir Milašaičių parapijų klebonas J. Kaknevičius pašventino naują ąžuolinį kryžių. Džiugu, kad renginyje dalyvavo ir evangelikų liuteronų (didžioji palaidotų vokiečių karių dalis tuo metu išpažino evangelikų liuteronų tikėjimą) kunigas A. Malinauskas bei Raseinių evangelikų liuteronų bendruomenės nariai. Milašaičių vokiečių karių kapinėse yra palaidoti ne tik vokiečių, bet ir rusų kareiviai, apie ką byloja išlikusiuose antkapiuose esantys užrašai.

Prieš keletą metų kaimų bendruomenės „Milašaičių Dubysa“ tarybos nariai ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti šias kapinaites, kuriose tuo metu augo 2 m aukščio krūmokšniai ir nesimatė nei vieno antkapio, vienu žodžiu, buvo visiškai apleistos. Aišku, buvo ir daug nepatenkintų, kurie sakė, kad kapinėse palaidoti komunistai koloborantai, kiti – kad žydai. Džiaugiamės, kad mūsų idėją palaikė Ariogalos seniūnas J. Labanauskas. Be jo pagalbos visi kapinių tvarkymo darbai (medžių genėjimo, šiukšlių išvežimo, krūmų kirtimo, žolės pjovimo, ąžuolinio kryžiaus pagaminimo ir pastatymo) būtų vykę ne taip sparčiai. Šiandien nuoširdžiausią AČIŪ tariame ir visiems, prisidėjusiems prie atliktų darbų: viešuosius darbus dirbusiems, kaimų bendruomenės „Milašaičių Dubysa“ nariams, Milašaičių seniūnaitei L. Jokilaitienei. Už informacinę paramą dėkojame istorikui G. Kulikauskui, Dubysos regioninio parko kultūrologei L. Pečkaitienei, o ypatingai Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekinkui J. Brigiui už archyvuose surinktą istorinę medžiagą. Dėkojame mūsų idėją palaikiusiems: Europos parlamento nariui A. Guogai, LRS nariui D. Ulickui, Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariui S. Vaičiui ir Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai.

Trečioji renginio dalis buvo pratęsta Milašaičių kultūros centro salėje, kur vyko diskusija tema „Karas. Aukos. Žmogiškumas.“. Kaimų bendruomenės „Milašaičių Dubysa“ pirmininkas N. Jarilinas supažindino susirinkusius su oficialia I-ojo pasaulinio karo statistika. Vieni šaltiniai teigia, kad 1914-1918 metais kare žuvo 5-7 mln., kiti – kad 17-20 mln. žmonių. Sužeistų ir suluošintų – net 17-20 mln. žmonių. Faktai siaubingi. Kol kas pateikiami taip pat prieštaringi duomenys apie lietuvius, kariavusius I-ajame pasauliniame kare. Vienur nurodoma, kad į karą išėjo 64 tūkst. lietuvių, kitur – kad 100 tūkst. lietuvių; į namus po karo grįžo tik 24 tūkst. mūsų brolių, o tai reiškia, kad šiame kare žuvo nuo 30.000 iki 76000 lietuvių kareivių.

Diskusijoje pie žmogiškumą savo nuomones išsakė A. Dabulskienė, A. Petrauskas, A. Jocienė, svečiai: A. Bautronis ir S. Vaičius. Mūsų nuomone, visos kapinės turi būti reikiamai tvarkomos, nežiūrint į tai, kas ten yra palaidoti. Ne veltui apie tautos kultūrą yra sakoma, kad reikia nueiti į kapines ir ten pagal esamą situaciją galima tiksliai pasakyti apie tos tautos kultūrą. Žmogus – socialinė būtybė, todėl žmogiškumas turi būti neatsiejama tos būtybės dalis. Elkimės su šalia esančiais taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi. Lapkričio 1-ąją nepamirškime ne tik savo artimųjų kapų, bet aplankykime, kas galim, ir tuos, kurie padėjo galvas karuose už tai, kad pasaulyje būtų TAIKA.

Jurgis Medinis