Gegužės 31-ąją, gražų, saulėtą rytą, dviračių entuziastai rinkosi Žemaičio aikštėje į žygį dviračiais ,,Piliakalnių link“. Susirinko 35 dalyviai, nusiteikę įveikti visą trasą. Į žygį atvyko net trys ekstremalai, nuotykių ištroškę vaikinai iš Vilniaus, kurie be miego mynė visą naktį. Jie įveikė 190 km ir dar atlaikė visą žygį ,,Piliakalnių link“. Tai bent iššūkis! Jų atsiliepimai po žygio nuteikė džiugiai: ,,Įspūdžiai ir nuotykiai šios kelionės metu atperka viską!” (Valdas). Žygyje dalyvavo ir dviratininkės iš Kauno, kurias sužavėjo Raseinių krašto gamta ir įdomus, nors ir nelengvas žygio maršrutas.

Iš Žemaičio aikštės po sveikinimų žodžių ir trumpo maršruto pristatymo visi, linksmai nusiteikę, pajudėjome Padubysio piliakalnio link. Nors ir ne visi ryžosi kopti į ganėtinai aukštą Padubysio, kitaip dar vadinamą Kaukuro, piliakalnį, tačiau tie, kas lipo, tikrai nepasigailėjo, nes panorama nuo piliakalnio buvo verta dėmesio. Po trumpo pasakojimo apie piliakalnius ir kelių užduotų klausimų žygeiviai nuskubėjo nuo kalno ir pajudėjo tolyn. Antrasis sustojimas Bernotuose – Maironio tėviškėje. Ten mūsų laukė muziejininkė, kuri papasakojo apie Maironį ir jo tėviškę. Apsilankę poeto tėviškėje, pajudėjome Maslauskiškių vandens malūno link, kur visi turėjo galimybę pabuvoti malūno viduje. Trumpai atsikvėpę, patraukėme Betygalos link, kur žygio dalyvius pasitiko muziejininkė M. Navakauskienė. Kas dar turėjo jėgų, leidosi į trumpą ekskursiją po Betygalos miestelį. Susipažinus su gražiu ir jaukiu Betygalos miesteliu, bendruomenės namuose visų laukė pietūs – krosnyje keptas kugelis, kuris abejingų nepaliko! Visi sočiai ir skaniai pavalgę, pajudėjome toliau. Trumpam užsukome į Betygalos muziejų, apžiūrėjome geologijos ekspoziciją. Gausi mineralų, uolienų, fosilijų, kriauklių kolekcija ypač sudomino dviračių žygio dalyvius. Aplankę muziejų, pajudėjome Betygalos II piliakalnio link. Kas dar turėjo jėgų, užkopė į piliakalnį ir grožėjosi vaizdais, mielais akiai. Toliau visa kolona pajudėjo Maironio (Šv. Jono šaltinėlio) link ,atsigaivinę tyru vandeniu, mynėme prie beždžionių tilto, einančio per Dubysą. Ten visų dalyvių laukė netikėta staigmena – ,,pasieniečiai“, kurie išdavė žemaitiškus pasus žygio dalyviams. Vienoje upės pusėje dviratininkai dar buvo Aukštaitijoje, o kitoje – jau Žemaitijoje. ,,Pasieniečiai“ buvo rimtai nusiteikę, nenorėjo praleisti kai kurių ,,įtartinų“ dviratininkų. Šiaip ne taip visi praėjo griežtą pasienio kontrolę ir sėkmingai persikėlė per gerokai pasvirusį Betygalos beždžionių tiltą. Nuo tilto buvo likę visai nedaug – keli kilometrai, ir visi sveiki gyvi pasiekė kaimo turizmo sodybą ,,Rokynę“. Ten mūsų laukė užkandžiai ir poilsis. Atsikvėpę apvaikščiojome gražią Rokynės teritoriją, vėliau sodybos šeimininkas visus pavaišino medumi ir stipriuoju gėrimu. Po atsisveikinimo ir padėkos žodžių dalyviai išsiskirstė. Patys ištvermingiausi dviračiais patraukė į Raseinius, jie numynė dar apie 20 km. Visi, pasitikę vasarą gamtoje, sveiki gyvi, laimingi, šiek tiek pavargę, kupini įspūdžių, grįžo namo, o kiti patraukė ir toliau ieškoti nuotykių.

Šiuo žygiu Raseinių turizmo informacijos centras paskelbė vasaros sezono atidarymą, kvietė žmones vasarą pasitikti aktyviai, nors trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius ir ištrūkti į gamtą. Tikimės, kad žygio dalyviams atmintyje nors kiek išliko aplankyti objektai, piliakalniai ir įdomūs pasakojimai. Viliamės, kad kasmet dalyvių skaičius tik augs! Gražios ir turiningos vasaros visiems linki Raseinių turizmo informacijos centras.

Ieva Viršilaitė,

RKIM struktūrinio padalinio – Turizmo informacijos centro padalinio vadovė