Metams baigiantis raseiniškiai išgirdo netikėtą žinią: gruodžio 15-ąją, rajono Tarybos posėdyje, susiformavus naujai valdančiajai daugumai, iš posto bus „verčiamas“ Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius TT atstovas Algimantas Mielinis. Bet tą dieną direktoriaus taip ir nepavyko atleisti – visais įmanomais būdais tam priešinosi meras Algirdas Gricius, neleidęs direktoriaus atleidimo klausimo įtraukti į posėdžio darbotvarkę, kaip vėliau paaiškėjo, visiškai neteisėtai. Bet po poros savaičių, gruodžio 29-osios Tarybos posėdžio metu, direktorius A. Mielinis „griuvo“ lyg viesulo parblokštas. Tas naujosios koalicijos viesulas nuo vicemerės kėdės nušlavė ir „darbietę“ Gitaną Rašimienę. Kad ir kaip spardėsi meras, šių netekčių išvengti nepavyko.

Kas atsitiko? Kodėl susiformavo naujoji valdančioji dauguma? Ir kodėl buvo išklibintos atrodė taip neseniai dar tvirtos svarbiausiosios rajono valdžios ešelono kėdės? Pokalbiui apie tai prie „apskritojo stalo“ su perversmo iniciatoriais, socialdemokratų partijos rajono skyriaus atstovais. 

Antanas KILČAUSKAS. Kai kas iš dabar nueinančių į opoziciją partijų vadovų mums bando prikišti, neva užantyje nešiojomės seną pyktį, kad negavome Administracijos direktoriaus posto, kuris, iškovojus savivaldos rinkimuose septynis mandatus, mums priklausė, todėl dabar tą pyktį pavertėme perversmu. Tai absoliuti netiesa. Tiesa slypi kitur: buvusioje valdančiojoje daugumoje neliko komandinio darbo, dėl ko trys partijos – Darbo, Socialdemokratų ir Tvarkos ir teisingumo – po rinkimų, sukirtusios rankomis, buvo pasižadėjusios ir įsipareigojusios. Rajone vis daugiau svarbių klausimų imta spręsti be koalicijos partnerių socialdemokratų žinios, nederinant, jiems visiškai nedalyvaujant aptarimuose. Mums pakišdavo jau kažkieno parengtus abejotinus projektus, kai už juos reikėdavo balsuoti Tarybos posėdžiuose.

Diana KAUPAITIENĖ. Po rinkimų mes atėjome dirbti komandoje, komandoje siekti geriausių , naudingiausių rajonui sprendimų. Ir koks skirtumas, kokį kuri partija postą gavo. Jei jau susitarėme dirbti bendrai, tai tarkimės, svarstykime, derinkime, o ne kurpkime kažką paslapčia. Kai paaiškėjo, kad liekame atstumti nuo svarbių reikalų sprendimo, kantrybė trūko.

– Tai jus į komandą ėmė nebepriimti?

Antanas KILČAUSKAS. Galima pasakyti ir taip. Valdančiojoje daugumoje atsirado dauguma ir mažuma, pripažįstanti tik Darbo partijos tiesas ir visiškai pamynusi demokratiją. Tą pavojingą tendenciją mes buvome priversti sustabdyti.

Ona BABONIENĖ. Paimkime kad ir įvairias komisijas, darbo grupes. Tai jose tik jų žmonės. Atrodytų, jog mes nemokame, nesugebame dirbti. Pajutome sąmoningą siekį neduoti dirbti, nesudaryti sąlygų, neprileisti prie reikalų sprendimo, ignoruoti, menkinti socialdemokratus Tarybos narius, siekiant ilgainiui eliminuoti mūsų partiją iš valdančiosios koalicijos.

Liudas KAVALIAUSKAS. Mums užteko ir tų postų, ir įtakos, ne dėl to mes sudarėme koaliciją su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“. Bet kai tos dvi partijos Taryboje pradėjo mus ignoruoti, pasidarė dominuojančios, o meras A. Gricius, pradžioje deklaravęs vienodą dėmesį, pagarbą ir gerus norus gražiai bendradarbiauti su visomis trimis koalicijos partijomis, ėmė tenkinti tik Darbo partijos užgaidas ir norus, supratome, kuo tai pakvipo… Ir džiaugiuosi, kad tai suprato ir palaikė mus prisijungę prie mūsų, socialdemokratų, RASAI, konservatoriai-krikščionys demokratai, liberalai, visuomeninis komitetas „Tavo Raseiniai“.

– Jūs čia minite, kad neliko komandinio darbo, su jumis nesitarė ir t. t. Skaitytojai laukia konkretumo.

Antanas KILČAUSKAS. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai kultūros darbuotojų struktūros reorganizavimo klausimu buvome pastatyti prieš įvykusį faktą. Kai paklausėme, ką čia pridirbote ir kodėl už tokią nesąmonę turėtume balsuoti, vicemerė G. Rašimienė pasakė: „ Čia mano darbas, atėjau prieš daug metų į šią sritį, turiu patirties kai baigsiu išvadas pasakysiu“ Žodžiu, balsuokit…

Kitas pavyzdys –  jaunimo centro steigimo klausimas. Vėl pakišo balsuoti. Mes ne prieš tokio centro įkūrimą. Bet prieš priimant tokį sprendimą reiktų padiskutuoti, pasvarstyti, kur, kas, kaip… Ir vėl klausimas rengtas beveik slaptai, neatsižvelgiant į kitų koalicijos narių nuomonę.

Štai dar vienas pavyzdys. Socialdemokratų partijos deleguotam Administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Kurlavičiui pavesta kuruoti seniūnijas ir savivaldybės įmones. Bet kai ateidavo laikas spręsti seniūnijose kadrų reikalus, kad ir dėl darbo, suėjus pensiniam amžiui, dėl darbuotojų kategorijų pakėlimo ar sumažinimo, J. Kurlavičiui apie tai, pasirodo, žinoti buvo tabu, niekas tais klausimais jo neinformuodavo. Taip buvo bandyta atleisti Ariogalos seniūną J. Labanauską, kuris dirba tikrai gerai, užsimota dar prieš vieną seniūną. Laimei, pasikeitus daugumai, šią savivalę pavyko sustabdyti.

Žodžiu, savivaldybėje demokratija buvo paminta.

– Raseiniškiai pagarsėjo Lietuvoje tuo, kad pirmieji išdrįso padaryti tokį perversmą, kai rajono meras lieka be savo partijos valdančiojoje koalicijoje. Ar pavyks dirbti konstruktyviai?

Ona BABONIENĖ. Manau, kad rajonui bus tik geriau. Bus daugiau skaidrumo. Meras ir už jo stovintys žmonės reikalus matys iš vienos pusės, valdančioji dauguma – analizuos iš kitos pusės. Taip bus rasti geriausi sprendimai.

Liudas KAVALIAUSKAS. Merą rinko rajono žmonės, o ne vien Darbo partija. Todėl jis privalo visų pirma atstovauti ne savo partijos interesams, kaip buvo iki šiol, o visiems rinkėjams, viso rajono žmonėms. Į Tarybą pateko penkios partijos, tad jis turi atsižvelgti į visų tų politinių jėgų norus ir siekius, o ne juos ignoruoti ir tas politines jėgas kiršinti, skaldyti. Mažiau užkulisinių sprendimų, daugiau viešumo, diskusijų, ir viskas bus gerai.

Antanas KILČAUSKAS. Tikrai gali būti konstruktyvus darbas, jeigu iš abiejų pusių – mero ir naujos daugumos bus geranoriškumo ir noro ieškoti geriausių sprendimų pirmiausia rajono gyventojų naudai, o netenkinant vienos ar kitos partijos ambicijas. Mes taip ir pasirengę dirbti ir apie tai jau ne kartą išsakėme merui.

– Naujas Tarybos posėdis sausio pabaigoje. Tikriausiai jau svarstote, ką teiksite merui siūlyti į Administracijos direktoriaus postą?

Diana KAUPAITIENĖ. Mes turime energingą, patyrusį, stiprų kandidatą Administracijos direktoriaus pareigoms eiti. Tai Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Liudas Kavaliauskas. Meras, girdėjom, siūlo bibliotekininką Kęstutį Kordušą. Taigi yra ką pasirinkti…