Alfonso Petravičiaus gyvenimo kelias prasidėjo 1933 m. sausio 15 d. Raseiniuose. 1951 m. aukso medaliu jis baigė tuometinę Raseinių 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar V. Petkaus pagrindinė mokykla), įstojo į Kauno medicinos institutą. 1957 m. baigęs studijas buvo paskirtas dirbti Raseinių ligoninėje: 6 metus dirbo vidaus ligų gydytoju, po to 30 metų – vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. A. Petravičius buvo aktyvus visuomeninis ir politinis veikėjas, vienas iš Socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus įkūrėjų ir pradininkų. 1991-1995 m. A. Petravičius buvo išrinktas Raseinių rajono tarybos nariu, Sveikatos apsaugos komisijos pirmininku. 1995-1997 m. dar kartą išrinktas Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariu. 1997 m. laimėjęs konkursą, buvo paskirtas dirbti Raseinių savivaldybės gydytoju. A. Petravičius buvo įgijęs sveikatos apsaugos organizatoriaus ir pirmą vidaus ligų gydytojo kategorijas. 2003-iaisiais už nuopelnus Raseinių kraštui jam suteiktas Raseinių rajono garbės piliečio vardas.
A. Petravičius, eidamas atsakingas pareigas ligoninėje ir Savivaldybėje, darbuodamasis kaip rajono Tarybos narys, dėjo pastangas, kad rajone gerėtų gyventojų sveikata, medikų darbo sąlygos, stiprėtų įstaigų materialinė bazė, buvo dėmesingas ir atsidavęs pacientams gydytojas. Jo pastangomis Raseinių ligoninėje buvo įkuri nauji skyriai, jis rūpinosi ligoninės personalu, o ypač – jaunais specialistais, net ir pasitraukęs į užtarnautą poilsį noriai dalijosi žiniomis ir patirtimi su kitais.
Laikas nenuneš į užmarštį šio garbingo Žmogaus atminimo. Šviesus paveikslas išliks jį pažinojusių ir su juo ilgus metus dirbusiųjų atmintyje. A. Petravičius buvo nepaprastai kilnus, didelės inteligencijos ir erudicijos žmogus, o kartu paprastas ir nuoširdus, mokantis išgirsti, padėti ir pradžiuginti, pasižymėjo stipria valia ir kantrybe. Kolegos, draugai, bendraminčiai ir pacientai pamena jį kaip didžiulės pagarbos nusipelniusį Gydytoją, dalijusį stiprybę ir sveikatą šiltu žodžiu, gebėjimu išklausyti, dėmesingumu kiekvienam. Alfonsas išėjo, bet liko Jo žmogiškumu sukurtas aukštas Tiltas, kuris mus jungs amžinai – Jo kilni širdis, prasmingi darbai, nesavanaudiška meilė žmonėms.