Kasmet Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos proga teikia valstybinius apdovanojimus daugiavaikėms motinoms, išauginusioms ir pavyzdingai išauklėjusioms septynis ir daugiau vaikų. Prezidentės dekretu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotos 40 Lietuvos daugiavaikių mamų. Viena iš jų – Girkalnio gyventoja Emilija Genovaitė Kuniauskienė, išauginusi septynis vaikus. Garbingą apdovanojimą jai įteikusi šalies vadovė stebėjosi energinga, jaunatviškai atrodančia, daugiavaike mama.

Emilija Genovaitė Kuniauskienė gimė Girkalnio seniūnijoje, Juodkėnų kaime Elenos ir Jono Grigaičių šeimoje, kurioje užaugo aštuoni vaikai. Tėvai buvo bežemiai, todėl vargas ir darbas Emilijai Genovaitei – gyvenimo palydovai nuo kūdikystės. Kai paaugo, vasaromis skubėjo dirbti, kad tik rudenį galėtų lankyti mokyklą. Tėvai leido merginai baigti šešias klases, nes namuose vis trūkdavo skalsesnio duonos kąsnio, šiltesnio rūbo, apavo. Būdama apsukri, Emilija Genovaitė iš kaimo siuvėjos nuo mažumės išmoko siūti, rengėsi pati, rengė visą šeimą: vieniems pailgindama, kitiems persiūdama, atrodo, jau visų nunešiotą rūbą. Mama anksti liko našlė, kai vyriausiam buvo 15 metų, mažėliui – 8 mėnesiai. Visi auklės, namų ruošos, valgio gaminimo rūpesčiai krito ant Emilijos Genovaitės pečių, nes mama su vyresniaisiais vaikais dirbo kolūkio fermoje. 14 metų, turėdama gerą auklės patirtį, išėjo tarnauti ir auginti svetimus vaikus.

Ištekėjo būdama 20 metų ir kartu su Alfonsu Kuniausku santuokoje išgyveno 45 metus, susilaukė trijų dukrų ir keturių sūnų.

Emilija Genovaitė – nepaprasto darbštumo žmogus. Daugiau kaip 20 metų išdirbo kolūkyje melžėja, yra daugkartinė melžimo konkursų nugalėtoja, darbo pirmūnė. Apie ją ir jos šeimą ne kartą buvo rašyta rajoninėje ir respublikinėje spaudoje.

Gyvenimas jos niekad nelepino. 1963 metais gimė pirmieji dvyniai – Gedas ir Dalia, 1964 – Laimutė, 1967 – Kęstutis, 1970 – vėl dvyniai – Arvydas ir Rimvydas, ir tik po 8 metų pertraukos – Jolita. Vyras dirbo kolūkio fermoje, o Emilijai Genovaitei teko tempti visą namų ūkio vežimą. Vaikams paaugus nesėdėjo rankų sudėjus, grįžo į fermą melžti karvių, triūsė asmeniniame ūkyje, puoselėjo savo sodybą, kuri ne kartą pripažinta gražiausia rajone. Vienas po kito vaikai sukūrė savo šeimas, šeši iš jų apsigyveno Raseinių rajone, vienas – Jurbarko. Aplinkiniai dažnai stebisi šios šeimos vieningumu, betarpišku bendravimu, gebėjimu visas negandas įveikti kartu. Kai klastinga liga susirgo dukra Laima, visi šeimos nariai be paliovos sesę lankė, slaugė, prižiūrėjo mažamečius jos sūnelius, vežiojo į gydymo įstaigas ir visiems kartu jiems pavyko įveikti šią bėdą. Vėliau susirgo vyras Alfonsas, autoįvykio metu žuvo sūnus Kęstutis – bet ši stipri šeima atlaikė visus gyvenimo duotus išbandymus, nes mama išmokė vaikus begalinės pagarbos tėvams, pagarbos maldai, pagalbos silpnesniam. Šio žmogiškosios gyvenimo dorybės nuolatinės šeimos palydovės.

Dar ir dabar Emilija Genovaitė Kuniauskienė gyvena aktyvų, visuomenišką gyvenimą: ji yra Marijos Legiono, katalikiškos Švč. Mergelės Marijos vardo organizacijos Girkalnyje pirmininkė, kurios pagrindinė veikla – pasaulietinė evangelizacija, uoliai lanko ligonius, jaunas šeimas, platina katalikišką spaudą. Turėdama laisvą minutę, kad nuobodu nebūtų ir širdgėla negraužtų, ima ir uždainuoja. Daina, giesmė – jos draugės ir palydovės. Nuo mažumės mamos išmokyta giedoti, anapilin dar ir dabar palydi pažįstamus ir nepažįstamus, kaimynus ir gimines. Emilija Genovaitė Kuniauskienė Girkalnio folkloro ansamblio, kaimų bendruomenės „Girkalnis“ aktyvi narė, ne vienam išugdžiusi tokią besąlygišką meilę ir atsidavimą dainai, giesmei, kūrybai.