Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos bene pačios plačiausios, apimančios įvairias sritis. Todėl ir kritikos strėlės dažniausiai nukreiptos į vykdomąją instituciją bei jos vadovą. Apie tai, kaip sekėsi įgyvendinti praėjusių metų suplanuotus darbus, kokios veiklos sritys kelia susirūpinimą, kalbamės su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Jonu KURLAVIČIUMI.

– Kada teiksite 2014 metų administracijos veiklos ataskaitą Tarybai ir rajono gyventojams?

– Ataskaita turi būti pateikta iki gegužės 1-osios, tačiau šiais metais Tarybai rengsiu anksčiau, kadangi artėja rinkimai. Daugelis rodiklių jau aiškūs, kai kurie bus suvesti sausio pabaigoje.

– Tarybos opozicijos esate kritikuojamas dėl valdymo aparato didinimo. Pakomentuokite šią situaciją.

– Rajono Savivaldybės administracija vadovaujasi dar ankstesnės kadencijos Tarybos patvirtintu maksimaliu etatų skaičiumi ir jis nebuvo viršytas. Tad kalbos apie etatų didinimą yra nepagrįstos ir klaidinančios visuomenę. Tenka pripažinti, jog ankstesnės valdančiosios koalicijos priimti etatų mažinimo sprendimai buvo nevisai tinkami, kadangi kai kurių administracijos tarnybų darbas buvo sužlugdytas, todėl buvo vėluojama įgyvendinant įvairius projektus, vėlavo įvairių dokumentų rengimas, tarp jų ir gyventojams. Tokie labai svarbūs padaliniai, kaip Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, viešųjų pirkimų tarnyba negalėjo normaliai funkcionuoti dėl kvalifikuotų specialistų stygiaus. Negana to, Savivaldybė turėjo atlyginti žalą neteisėtai atleistiems darbuotojams – išmokėti  jiems kompensacijas, kurios mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau, kaip 300 tūkst. Lt. Administracija turi užtikrinti Tarybos darbą ir visų projektų vykdymą, todėl administracijoje turi dirbti tiek specialistų, kiek jų reikia laiku ir  kokybiškai atlikti darbą. Nuolat bendrauju su kaimyninių rajonų vadovais, – daugelyje savivaldybių administracijos darbuotojų skaičius gerokai didesnis, todėl jie stebisi, kaip mes išsiverčiame. Nežiūrint į tai, mes visus numatytus darbus atliekame laiku ir  kokybiškai – nusiskundimų negavome nei iš tarybos narių, nei iš gyventojų, nei iš įmonių – projektai įgyvendinti ir darbai padaryti, nors ir labai įtemptu grafiku, laikantis numatytų terminų. Manau, kad 2014-ieji metai buvo sėkmingi ir administracijos veikla vyko sklandžiai.

• Kokias veiklos sritis priskirtumėte prie sėkmingiausių?

– Ilgą laiką buvo apleista rinkliavų už komunalines atliekas ir žemės mokesčių sritis. Susidarė ilgi skolininkų sąrašai. Reikėjo imtis ryžtingų veiksmų skoloms likviduoti arba bent mažinti. Vykdėme prevencinį darbą: kalbėjomės su gyventojais, prašėme ir reikalavome, siuntėme įspėjimus. įplaukos į biudžetą gerokai padidėjo, tačiau su kai kuriais gyventojais gražiuoju susitarti nepavyko. Savivaldybė neturėjo kitos išeities, kaip kreiptis į teismą. Taip 81atveju Savivaldybės pareiškimai atsidūrė teismuose ir dalis teismo sprendimų jau perduota antstoliams. Šitie veiksmai yra kraštutiniai, tačiau efektyvūs ir būtini, nes nevalia gyventi sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita. Per ilgus metus išaugo didelės skolų sumos, o teisminės procedūros atima daug laiko, tačiau pradėtą darbą reikia tęsti. Anksčiau ar vėliau skolininkai bus priversti atsiskaityti su Savivaldybės įmonėmis. Šioje srityje administracijoje dirba dvi darbuotojos, tad joms tenka išties didelis darbo krūvis. Galvojame, kaip joms pagelbėti – peržiūrėti darbuotojų darbo krūvius ir dalį šio darbo pavesti kitiems darbuotojams  ar pasitelkti į pagalbą skolų išieškojimo biurą. Tai kol kas diskusijų klausimas. Tos problemos nebūtų buvę, jei ankstesnioji valdžia būtų bent kiek atkreipusi dėmesį į susidariusią situaciją.

Didelių problemų dažnai kelia socialinių būstų gyventojai. Nemaža jų dalis ne tik nesumoka simbolinio būsto nuomos mokesčio, tačiau neatsiskaito ir už komunalinius patarnavimus, nesilaiko elementarios tvarkos. Sulaukiame gyventojų skundų ir nepasitenkinimo, kadangi eilė socialiniams būstams gauti didžiulė, joje daugiau kaip 300 žmonių. Jiems nesuprantama, taip pat ir kaimyninių butų gyventojams, kodėl taikstomasi su nedrausmingais nuomininkais, kai nepasiturinčios,  tvarkingos šeimos neturi kur glaustis. Taigi teko  imtis ryžtingų priemonių ir spręsti klausimą dėl iškeldinimo, taip pat ir teisminiu keliu. Nors tokios bylos užtrunka ilgai, šia linkme dirbsime ir toliau, socialinių būstų nuomininkai negali gyventi kitų sąskaita, privalo laikytis visiems priimtinos tvarkos arba išsikraustyti.

Administracija atlieka didelį darbą kontroliuodama piniginių socialinių paramų mokėjimą nepasiturintiems gyventojams. Seniūnijose sudarytos komisijos, kurios savo darbą atlieka labai efektyviai, kadangi jose dirba autoritetą vietos gyventojų tarpe turintys žmonės. Vienus, besigviešiančius  svetimo, – sugėdina, kitus įpareigoja už gautas pinigines pašalpas atidirbti. Manome, jog dabar socialines išmokas gauna tie, kuriems jų tikrai reikia tuo pačiu sutaupomos nemažos lėšos.

– Kokie darbai buksuoja ir dėl kokių priežasčių?

• Savivaldybės įmonės dirba iš anksto numatytus darbus, sėkmingai vykdo projektus, tačiau turime problemų dėl kai kurių įstrigusių projektų. Tai ankstesnės valdžios palikimas, kuris kelia didelį galvos skausmą. Pavyzdžiui, Girkalnio, Šiluvos, Viduklės ir Betygalos vandentvarkos projekto niekaip nepavyksta užbaigti, kadangi įmonė, kuri teismo keliu atėjusi į šį projektą, pradėjo darbus, vykdė juos nekokybiškai, pažeisdama visus terminus, todėl sutartį teko nutraukti. Naujas viešasis šio projekto darbų pirkimas stringa dėl nesibaigiančių paklausimų, pretenzijų, skundų į visas įmanomas institucijas. Deja, teisės aktai leidžia tokiu būdu žlugdyti viešuosius pirkimus, net jei skundai ir nepagrįsti.

Ne dėl dabartinės valdžios kaltės įsisenėjusi ir kita problema – paralyžiuotas hipodromo darbas. Nors hipodromo renovacijos darbai užbaigti, objektas priimtas valstybinės komisijos, jau kuris laikas jokia veikla jame nebuvo vykdoma, negaunama ir pajamų. Hipodromo dalininkai galų gale apsisprendė ir pakeitė direktorių. Naujoji direktorė imasi ryžtingų veiksmų, kad hipodromo veikla būtų atnaujinta. Artimiausiu laiku – jau sausio mėnesį – į arklides bus atvežti žirgai, numatoma atnaujinti užsiėmimus moksleiviams, aktyviai ieškoma ir kitų galimybių. Šiuo metu rengiama studija operatoriui parinkti, bus organizuojamas viešasis paslaugos pirkimas. Tikime naujosios direktorės kompetencija ir tai teikia daug vilčių, jog situacija hipodrome pasikeis, vyks renginiai, kurie pritrauks tiek vietinius, tiek šalies bei užsienio žirginio sporto mėgėjus.

Turime pripažinti, jog vykdant daugiabučių modernizavimo programą pradžia pasirodė esanti nepalyginamai sunkesnė, negu buvo galima tikėtis, ir tai nulėmė objektyvios priežastys. Pati pradžia nuteikė optimistiškai – buvo parengta 30 investicinių projektų daugiausiai šilumos suvartojantiems namams. Parengtiems projektams pritarė ir gyventojai, tačiau tolimesnė eiga ėmė strigti, nes net per keletą viešųjų pirkimų (o pirkimai buvo paskelbti visos Lietuvos mastu) neatsirado statybinių organizacijų, kurios už investiciniame projekte pagal nustatytą metodiką paskaičiuotą kainą sutiktų šiuos darbus atlikti. Kadangi tai buvo ne vien mūsų rajono, o ir visos Lietuvos problema, aplinkos ministras patvirtino naujus darbų įkainius, kurie tenkino statybininkus, bet pagal juos perskaičiavus investicinius projektus galutinės kainos dažniausiai nemaloniai nustebina butų savininkus. Taigi iš 30 investicinių projektų bus vykdomi 8, kurių sutarties sąlygos ir kainos tenkina tiek gyventojus, tiek statybininkus. Šiems namams jau pasirašytos renovacijos darbų rangos sutartys, jau baigiami rengti ir su gyventojais derinti  techniniai projektai, o darbai prasidės vos orams atšilus.

Likusiųjų 22 namų ateitis neaiški, kadangi gyventojai renovacijos atsisakė. Savivaldybės pareiga yra pateikti gyventojams visą reikiamą informaciją, sudaryti kiek įmanoma palankesnes sąlygas, tačiau priversti gyventojus balsuoti už renovaciją ji negali. Dabar galiojanti renovacijos darbų kompensavimo tvarka galioja iki 2015 m. kovo 31 d. sudarytoms darbų rangos sutartims, todėl šių 22 namų gyventojai dar gali suspėti pakeisti savo nuomonę ir dalyvauti programoje. Vėliau vyksiančiai renovacijai kompensavimas palaipsniui ženkliai mažės.

Norėčiau įvardinti keletą priežasčių, dėl ko stringa daugiabučių renovacija. Daugelį rajonų, tarp jų ir Raseinių, netenkina galiojanti metodika. Renovacija sklandžiai vyksta tuose rajonuose, kurie ankstesniame finansavimo etape buvo paskelbti probleminiais. Tokiais buvo pripažinti Kelmės, Jonavos, Druskininkų ir kt. rajonai. Tokių savivaldybių daugiabučių namų renovacijos kaštus 85 proc. dengdavo valstybė ir 15 proc. – gyventojai, ši programa gyventojams  buvo patraukli ir renovacija įsibėgėjo, iš inercijos tose savivaldybėse ji vyksta ir pagal dabartinį modelį. Kitose savivaldybėse, tarp jų ir Raseinių, situacija iš esmės kitokia. Dabartiniame etape valstybė dengia 40 proc., o gyventojai – 60 proc. šilumą taupančių priemonių atliktiems darbams, todėl tokios sąlygos mažiau priimtinos tiek mūsų rajonui, tiek ir daugeliui kitų savivaldybių. Įsivaizduokite, jei į Raseiniuose, Ariogaloje ar Viduklėje turimą butą reikia investuoti maždaug tiek, kiek jis pats kainuoja, tai retas gyventojas pritars tokiam sandoriui. Todėl mums taip sunkiai ir sekasi pradėti renovacijos darbus. Kita kliūtis – viena žemiausių šilumos kainų Lietuvoje, taigi ir taupymo efektyvumas žymiai mažesnis. Jeigu šilumos kaina būtų apie 9 euro ct už kilovatvalandę (mūsų rajone ji – 5,37 euro ct ir yra viena mažiausių Lietuvoje), tada „tilptume“ į skaičiavimų numatytus rėmus – projekto atsipirkimo laiką, atitinkamai būtų didesnis ir efektyvumas. Taigi tos savivaldybės, kurios dirbo ir stengėsi sumažinti šilumos kainą, įdiegdamos naujas biokuro technologijas, šiuo atžvilgiu pralošia. Įtakos turi ir mažesnė butų rinkos kaina, palyginus su didžiųjų miestų, gaunamos kompensacijos už šildymą, mažesnė ir gyventojų perkamoji galia.

Manau, kad dabartinis daugiabučių namų modernizavimo (gyventojų išlaidų kompensavimo) modelis neleis pasiekti masinio namų atnaujinimo (kokį matome, pavyzdžiui, Lenkijoje), todėl neabejotinai turės būti pakeistas.

– Kaip vertinate Laisvosios rinkos instituto atliktus tyrimus, pagal kuriuos mūsų rajonas iš 26-os šalies savivaldybių reitingo vietos nukrito į 37-tą?

– Neteikiu tam ypatingos reikšmės, pirmiausia tai buvo 2013 metų vertinimas. Tuo tarpu aš pradėjau dirbti metams įpusėjus. Atsakomybės dalį turėtų prisiimti tų metų pirmoje pusėje dirbusi valdančioji koalicija, kurios vadovybei priklausė ir vienas iš dabartinės valdžios kritikų. Dėl rezultatų galima ginčytis, bet aišku viena – reitingas neatitinka realybės.

Žinant, kad minėtasis institutas atstovauja laisvos rinkos ideologijai, tie „kritimai“ ir „pakilimai“ tikrai neatspindi tikrosios padėties. Minėtasis institutas reitinguodamas savivaldybes vertina pagal tai, kokias ir kiek paslaugų atlieka privatus sektorius: kas tiekia vandenį, šilumą, perveža keleivius ir pan. Tiek mūsų, tiek kitų rajonų praktika rodo, kad visas šias paslaugas geriau ir pigiau atlieka savivaldybės įmonės. Trijų mokyklų  – Betygaloje, Ilgižiuose, Nemakščiuose šildymo – paslauga buvo nupirkta iš privačios įmonės, kur kaina buvo nepalyginamai didesnė.  Nepasiteisino ir privačiam verslui ankstesnės valdžios atiduota rajono žaliųjų plotų priežiūra. Nutraukus šį eksperimentą paaiškėjo, jog šienavimui užtenka žymiai mažesnių sumų, o ir nušienaujama daugiau kartų. Akivaizdu, kad ten, kur yra viešasis interesas, pirmiausiai reikia galvoti apie pigią savalaikę ir kokybišką paslaugą, o ne beatodairiškai siekti pelno. Mes galvojame, kad prižiūrimos ir kontroliuojamos Savivaldybės įmonės dirba gerai ir kuo puikiausiai gali atlikti visas joms priskirtas funkcijas. Akivaizdžiai neigiamas ir ,,Raseinių melioracijos“ pavyzdys: pelningai dirbusi valstybinė įmonė po privatizacijos per metus sužlugdyta, išparceliuotas turtas, prarasta keliasdešimt darbo vietų.

Kitas kritikų argumentas – viešieji pirkimai. Kaip jau minėjau anksčiau, viešųjų pirkimų srityje daug problemų, teisėtais veiksmais nutęsiant pirkimo procesą galima sužlugdyti bet kurį pirkimą, o terminai pirkimui ir įgyvendinimui būna labai glausti. Todėl dažnai ir pasirenkamas kitas teisėtas pirkimo būdas – supaprastintas konkursas.

– Jūsų nuomone, ar tinkamai viešinamas savivaldybės administracijos darbas, ar gauna reikiamą informaciją interesantai?

– Gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad situacija pagerėjo. Prieš savaitę kaip tik buvo pristatyti gyventojų apklausos rezultatai. Praktiškai visi rodikliai – darbuotojų kompetencijos, mandagaus ir operatyvaus aptarnavimo, informacijos viešinimo – pagerėję. Esame sudarę informacijos viešinimo sutartį su savaitraščiu „Alio, Raseiniai“, informaciją galime pateikti ir Švietimo centro leidinyje „Mūsų Raseiniai“, svarbiausią informaciją operatyviai talpiname Savivaldybės svetainėje. Gerokai sumažinome ir viešinimui skirtas išlaidas. 2012 metais ankstesnioji valdžia buvo numačiusi šiai paslaugai skirti 180 tūkst. Lt, o 2014 metais viešinimo išlaidos tesudarė 20 tūkst. Lt.

Gyventojai pageidavo, jog bent vieną dieną per savaitę būtų viena valanda (iki 18 val.) pratęstas administracijos darbas. Šiuo klausimu diskutavome anksčiau ir manau, jog tai galėtų būti padaryta.

– Kokie ateities planai?

– Baigėsi 2007-2014 m. finansavimo periodas, tačiau džiaugiamės, jog Raseinių rajono savivaldybė pateko į 2015-2020 metų tikslinių teritorijų sąrašą. Per tą laikotarpį nemažos sumos bus investuotos į Raseinių, Ariogalos miestų, Viduklės infrastruktūros sutvarkymą. Įvairiems darbams numatyta skirti lėšų iš Kaimo rėmimo programos, daug  projektų finansuos ministerijos.  Taigi artimiausiais metais administracijos laukia labai didelis ir atsakingas darbas. Reikės parengti daug projektų, todėl administracijos kvalifikuoti specialistai turės padirbėti išsijuosę.

– Kaip sutariate su koalicijos partneriais?

– Manau, jog situacija yra normali. Iš pradžių jautėsi šiokios tokios nepasitikėjimo gaidelės, kartais būdavo nepasitikėjimo, kad kažkas kažką darys nesuderinę. Visus pagrindinius klausimus deriname. Nors ir ne formalūs yra politinės tarybos susirinkimai, kuriuose aptariame visus aktualius klausimus, tačiau laikui bėgant poreikis šitų susirinkimų mažėja, vadinasi, atsirado pasitikėjimas, dirbame teisinga linkme.

– Ačiū už pokalbį.