Kasmet balandžio 7 – ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų pasaulinės PSO sveikatos dienos tema: užkrato pernešėjų platinamos ligos ”Maži sutvėrimai – didelė grėsmė”.
Vienas iš pavojingiausių „mažų sutvėrimų“ yra erkė, (lot. Acan) – tai voragyvių klasės atstovas. Erkės yra labai mažos – 0,1 – 15 mm dydžio, todėl sunkiai pastebimos. Lietuvoje paplitusi šuninė (arba miškinė) erkė , kuri perneša erkinio encefalito virusą ir Laimo ligą. Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu.

Lietuva priklauso erkių išplitimo zonai. Erkės mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl dažniausiai aptinkamos miškuose, pievose, parkuose, kolektyviniuose soduose. Aktyvusis erkių sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio. Paprastai erkė savo aukos tyko visai neaukštai – apie 10 cm nuo žemės ant žolės stiebo. Jos nepakyla daugiau kaip iki 1,5 m. Pati nukeliauti tepajėgia vieną metrą, o keliauja ,,prisisegusi“ prie žmonių, gyvūnų. Erkės yra aklos, tačiau turi specialų jutimo organą, vadinamą Helerio aparatu, esantį ant priekinių erkių kojų porų. Pajutusios šilumą, kvapą, žolės judėjimą, erkės užropoja ant savo aukos ir stipriai įsisiurbia. Erkės įkandimo mes nejaučiame, nes savo seilėse ji turi nuskausminamųjų, priešuždegiminių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Įsisiurbusi erkė gali išbūti ant aukos kūno iki 15 d. Dažniausiai jos randamos ant minkštos odos, kur gera kraujotaka.

Dažniausiai užsikrečiama Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Pagrindinis šių infekcijų platintojas-Ixsodes ricinus erkės, kurių yra visoje mūsų šalies teritorijoje. 2012 m. Raseinių rajone patvirtinta 3 erkinio encefalito ir 20 Laimo ligos atvejų. Erkiniu encefalitu sirgo du kaimo gyventojai ir vienas miesto gyventojas. Ligonių amžius nuo 45 iki 65 metų amžiaus. Laimo liga dauguma susirgusių (18 asmenų) buvo 18-64 metų amžiaus. 11 susirgusių Laimo liga buvo kaimo gyventojai. Užsikrėsta Ariogaloje ir jos apylinkėse bei Šiluvos seniūnijoje.

Tam, kad išvengtume erkių įsisiurbimo, prieš eidami į gamtą turėtume apsirengti taip, kad drabužiai kuo daugiau dengtų kūną. Drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglusti prie kūno, kelnių galus sukišti į puskojines, ryšėti skarelę ar užsidėti gerai priglundančią kepurę. Drabužiai turi būti šviesūs, kad būtų geriau pastebėti erkę. Grįžus į namus, reikėtų tuojau pat nusirengti drabužius, pakabinti juos negyvenamoje patalpoje. Gerai apžiūrėti kūną, ypač pakinklius, kaklą, paausius, kirkšnį. Išsišukuoti plaukus. Radus įsisiurbusią erkę, reikia tuojau pat ją ištraukti pirštais ar pincetu. Jokiu būdu negalima tepti įsisiurbusios erkės riebalais. Erkę reikia suimti kuo arčiau galvos ir staigiu judesiu, nesukinėjant į šonus, ištraukti. Po to įsisiurbimo vietą reikia nuplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Jeigu erkės įkandimo vieta paraudo, blogai pasijutote, reikėtų tuoj pat kreiptis į gydytoją. Persirgę erkiniu encefalitu įgyja imunitetą ir daugiau nesuserga.

Tačiau efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.

Skiepijimo schema:
I dozė;
II dozė – 2 savaitės–3 mėnesiai po pirmosios,
III dozė – 5–12 mėnesių po antrosios.

Pirma palaikomoji (busterinė) dozė – po 3 metų. Kitos busterinės dozės įskiepijamos: 1–60 metų asmenims kas 3–5 metai, vyresniems nei 60 metų amžiaus – kas 3 metai.
Austrijoje pagaminta vakcina nuo erkinio encefalito vaikai skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.

Šiltuoju metų laikotarpiu austriška vakcina rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą skiepijimo schemą:

I dozė;
II dozė – 14 dienų po pirmosios;
III dozė – 5–12 mėnesių po antrosios.

Palaikomosios dozės skiepijamos kaip ir esant įprastinei skiepijimo schemai.

Po pirmųjų dviejų injekcijų įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis vienerius metus. Taigi, būtina trečioji injekcija, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Nustatyta, kad daugiau kaip 95 proc. vakcinuotų asmenų įgyja visišką apsauginį imunitetą.

Vėliau, kas trejus metus, suleidžiama viena, busterinė, vakcinos dozė imuniteto palaikymui.

Informaciją parengė Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Indrė Klusaitė