Tęsiame jaunosios poetės Karolinos Gedrimaitės eilėraščių ciklą. Šiandien jums pristatome eiles tėčiui.

Tėtis

Vienintelis vyras širdelėj manoj
Aš jį vadinu juk tėčiu!
Jis glosto man galvą kasdien, vakare
Ir glaudžia savęs vis arčiau.

Nors kartais gera ir nebūnu,
Bet myliu aš tėtį karštai
Ir vis aš kasdien pasirūpinu,
Ar tik nepavargo darbely labai?

Kadaise, dar kūdikiu buvus
Tėvelis sūpavo lopšy,
O dabar žiū, ir užaugau,
Nėra net kada paprašyt.

Tai darbu visi užsiėmę,
Tai eina ir skuba kur nors,
O tėtis man laiko suranda
Nors jis ir pavargs kada nors.

Tuomet, kai man būna sunkiausia,
Tėvelis palaiko mane,
Ir sako man tai jis kasdien:
-Tu man būsi tas pats mažas vaikas – nors užaugsi, ar ne.

Kiekvienam vaikui jo tėtis geriausias,
Nes jis didvyris, gina tave.
Nors ir kaip gi kiti pamanytų
Man labai gera būt prie tavęs šalia!

Karolina Gedrimaitė