Štai ir atėjo nauji metai, kurie, tikėjomės ar ne, atnešė tikrą žiemos gūsį – sniegas dengia visus laukus, keliai padabinti ledo sluoksiu, o šaltukas įkanda kiekvienam, kuris išlenda į lauką pasigrožėti žiemos vaizdu. To jau buvome bepasigendą.

Tačiau net šaltis nėra baisus, kai kiekvieno širdys dega noru kažką atrasti, sužinoti naujo, susitikti su senais draugas ar, galiausiai, susirasti naujų. Tad nenuostabu, kai sausio 5 – 6 dienomis didelis būrys jaunųjų šaulių iš viso Raseinių rajono bei Juodaičių pagrindinės mokyklos (Jurbarko r.) rinkosi į žiemos jaunųjų šaulių stovyklą Ariogalos gimnazijoje – „Žiemos vėjas“. Stovyklos organizatorius Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Ariogalos 13 kuopos vadas Andrius Bautronis.
Po Raseinių r. Ariogalos gimnazijos stogu dviem dienom sugūžėjo 68 jaunieji šauliai su vadovais iš įvairių Raseinių rajono ugdymo įstaigų – Betygalos jaunieji šauliai su vadove R. Adomaitiene, Girkalnio – su vadovu R. Višinsku, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos – su Evaldu Gudžiūnu, Nemakščių gimnazijos ir Gylių daugiafuncio centro su vadovu E. Vyšniausku, Ariogalos bei Juodaičių, kuriems vadovauja A. Bautronis. Nors ir atostogos, tačiau Ariogalos gimnazijoje paviešėti dvi dienas buvo neapsakomai gera. Stovyklą, kaip įprasta, atidarėme vėliavos pakėlimu bei himnu, nuskambėjusio kiekvieno susirinkusiojo lūpomis. Sveikinimo žodį Ariogalos gimnazijos direktoriaus Arvydas Stankus.

Deja, dėl vis didėjančio šalčio ir noro nesusirgti ir sveikiems sugrįžti namo, visas veiklas apsiribojome mokyklos teritorijoje. „Švieskis ir šviesk“ – paskaitos, praktiniai užsiėmimai, mokymai, pasakojimai, patirties pasidalijimai – štai ir mūsų dvi dienos, pralėkusios kaip niekad greitai. Antradienį, iš karto po pietų, turėjome paskaitą, susipažinimą su paramediko profesija. Simona Lebeckytė papasakojo savo išgyvenimus, įvykius, su kuriais susiduria studijuojant šią profesiją, pasidalino savo patirtimi, gauta karinių pratybų, praktikos metu. Pamaitinę savo protą žiniomis, išskubėjome paisisotinti ir maistu – visas didelis būrys vakarieniauti pasukome valgyklos link. Grįžus dalį vakaro praleidome kaip niekad ramiai – įsitaisę, kam kaip patogu, žiūrėjome istorinį filmą „Pavergtųjų sukilimas“. Per pora valandų pralėkėme pro Lietuvos sovietizacijos laikotarpį, trumpąją Lietuvos nepriklausomybės viltį, išgirdome sukilimo dalyvių prisiminimus, išgyvenimus. Tai, ką pamatėme, mums ne tik priminė Lietuvos istorijos laikotarpį, tačiau paskatino pažvelgti į istoriją kitaip – kaip vieno iš sukilėlių akimis, nes visa pateikta multimedinė medžiaga perdavė daugybę istorinių detalių, kurias ne visas rasi istorijos vadovėlio puslapiuose. Ir galiausiai pirmos dienos vakarą palydėjome su trenksmu – mokykla skambėjo nuo garsios muzikos ir bešokančių mokinių klyksmo. Šviesos užgęso, visi sugulė poilsio, tačiau dar kai kur girdėjosi pašnabždesiai – įspūdžiai dar ilgai neleido užmigti.

Ši stovykla suteikė ne tik teorinių žinių, tačiau galėjome save išbandyti praktiškai, pakonkuruoti tarpusavyje, nes antrąją ir, deja, paskutinę stovyklos dieną mūsų laukė šaudymas. Mokykloje šurmulys – vieni šaudo, kiti susipažįsta su nebylaus valdymo signalais, prisimena Lietuvos šaulių sąjungos istoriją, sudėtį ir taip ratas sukosi, kol sugrįžo į pradžią.

Ir galiausiai nė nepajutome, kaip stovykla baigėsi. Prie mokyklos pradėjo rinktis autobusai, išvežti jaunuosius šaulius namo – atgal į gimtuosius miestelius. Ir galiausiai teliko tai, ką patyrėme, kaip prisiminimas. Mes įveikėme šaltį, mes nugalėjome žiemą, išmokome daug naujų dalykų, įtvirtinome senas žinas, pažadėjome vienas kitam, kad ne paskutinį kartą matomės, kad dar aktyviau dalyvausi šaulių veikloje, nes tai mus visus vienija, nes čia mes tampame viena galinga ir tvirta šeima.

Kartais net pernelyg sunku visas emocijas perteikti žodžiais, tačiau tai, ką patiri, amžinai lieka širdyje. Visi naujai sutikti ir pažinti draugai, visada lieka pačiais geriausiais, nes draugas tas, su kuriuo praleistos akimirkos būna vienos gražiausių, kurias gali atminti. O čia, stovyklose, praleistas laikas ir yra vienas iš gražiausių jauno žmogaus įvykių. Tad visada liksime dėkingi žmonėms, kurie negaili laiko, savo kantrybės, pastangų, kad mes galėtume stovyklose ne tik susitikti, tačiau ir išmokti daug naujų dalykų, ugdyti savo patriotiškumą, visuomeniškumą, orentacinius įgūdžius bei galėtume užsikrėsti ir užkrėsti kitus gera nuotaika. Tad didelį Ačiū, visi Raseinių rajono jaunieji šauliai, tariame organizatoriui bei Ariogalos 13 kuopos vadui Andriui Bautroniui bei būrių vadams Rasai Adomaitinei, Ričardui Višinskui, Egidijui Vyšniauskui. Mes dėkingi, kad šias šaltas dvi dienas galėjome sušilti vieni su kitais, gilinti savo žinias ir tobulinti įgūdžius.

Ariogalos 13 kuopos jaunoji šaulė
Algimantė Ambrulaitytė