Rytoj, rugsėjo 9 d., Strasbūre vyksiančios Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu Europos Komisijos vadovas Jean – Claude Juncker pristatys EP nariams pirmąją savo metinę ataskaitą apie padėtį Europos Sąjungoje (ES). Daugiausiai dėmesio, manoma, sulauks šiuo metu visą Europą krečianti pabėgėlių krizė, kuri liečia ir Lietuvą. „Priimdami pabėgėlius, turime matyti ne grėsmę, o galimybę. Šalies demografinė situacija ritasi žemyn, darbo rinkoje padėtis, kai trūksta ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų, bet norinčių dirbti darbuotojų. Be to, įvykdę tarptautinius įsipareigojimus ir priėmę karo pabėgėlius, gausime naudos kitose mums jautriose tarptautinės politikos srityse“, – sako EP narys, liberalas Antanas Guoga. Europarlamentaras kelia klausimą, kodėl Vyriausybė nesiima aktyvių veiksmų, užtikrinant sklandų karo pabėgėlių priėmimo procesą. „Vykdomoji valdžia sėdi krūmuose ir tikisi, kad taip pasislėps nuo problemos. Vien šiemet Europoje užregistruota virš 300 tūkstančių pabėgėlių. Negi tikrai galvojome, kad ši banga neatsiris iki Lietuvos?“ – klausia europarlamentaras.

Guoga siūlo, kuo greičiau imtis įgyvendinti realią pabėgėlių integravimo programą. „Negalime pabėgėlių uždaryti getuose bei tikėtis, kad jie perbėgs į kitas valstybes ir problemos neliks. Priemonių planas, kaip integruoti gerokai didesnį kiekį atvykėlių, nei mums įprasta, ir tikslus tokio plano vykdymo kalendorius yra būtini. Ir tik prašau, premjere, nebesudarinėkite dar vienos n metų veikiančios darbo grupės, nes sprendimų reikia dabar“, – sako A. Guoga.

Pabėgėlio ir specialiosios pagalbos statusus gavę žmonės Lietuvoje turi teisę įsidarbinti, gauti paramą būstui, socialinės integracijos programoms. „Tik ar esame pasiruošę šias sąlygas suteikti gerokai išaugusiam atvykstančių žmonių skaičiui? Ar galvojama apie administracinius išteklius, leidžiančius suvaldyti pabėgėlių srautą? Suprantu, kad ES vienam karo pabėgėliui per metus skiriami 6000 eurų nepadengs visų patirtų išlaidų, tačiau investuoti turime ir patys. Mokantys kalbą, turintys, kur apsistoti, gavę galimybę susirasti pajamų šaltinį ir suprasdami mūsų šalies santvarką pabėgėliai gali tapti motyvuotais, lojaliais ir prie šalies augimo prisidedančiais visuomenės nariais“, – įsitikinęs europarlamentaras. A. Guoga mano, karo pabėgėlių integravimo plano vienu pagrindinių atspirties taškų turi tapti mokestinės lengvatos Lietuvos įmonėms, įdarbinančioms pabėgėlius.

Jo teigimu, privalu atskirti ekonominius imigrantus nuo tų pabėgėlių, kurie iš savo šalių bėga nuo karo ir teroro represijų. „Pirmieji, būkime atviri, greičiausiai Lietuvoje nepasiliks. Jų tikslas – turtingesnės, geresnes socialines sąlygas galinčios pasiūlyti ES valstybės. Antrieji, tuo tarpu, jei jiems suteiksime galimybę čia įsikurti ir sėkmingai integruotis, gali ženkliai prisidėti prie šalies ūkio augimo“, – sako europarlamentaras.

EP narys A. Guoga taip pat akcentuoja Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų klausimą ES pabėgėlių krizės kontekste. „Negalime tikėtis tarptautinės bendruomenės palaikymo ir pagalbos mums svarbiais klausimais, pavyzdžiui, grėsmėms iš Rytų ar ūkininkų išmokoms, jei neprisidedame prie kitų ES valstybių opiausios problemos sprendimo. Šiandien Lietuva turi prisiimti atsakomybės dalį. Lygiai kaip ir kitos ES šalys turėtų prisiimti dalį atsakomybės, jei mūsų šalį ištiktų vienokia ar kitokia krizė. Tik tokiu būdu galime tapti gerbiama valstybe, į kurios balsą įsiklausoma“, – sako A. Guoga.

Specialistai teigia, kad pabėgėlių krizė kilo dėl tarptautinės bendruomenės, tame tarpe ir ES, neryžtingumo padedant sustabdyti karinius konfliktus Afrikoje ir Azijoje. Taip pat akcentuojama, kad ES bendro politikos pabėgėlių klausimu nebuvimas atvedė į konfliktinę situaciją tarp pačių ES valstybių. Tikimasi, kad trumpuoju periodu išsprendusi humanitarinius pabėgėlių krizės aspektus, ES imsis ilgalaikių priemonių, galinčių padėti tvariam trečiųjų šalių augimui.